2018 m. liepos 6 d., penktadienis

Liepos 6 diena. Ar reikia tokios šventės?


Mindaugas
Jau tampa tradicija iš Liepos 6 dienos daryti didelę šventę. Tą dieną nereikia dirbti, vyksta renginiai, giedama tautinė giesmė. Atrodo puiku, lietuviai turi šaunią šventę vasaros metu. Tačiau ar daug kas gilinasi į liepos 6 dienos ištakas?

1253 metais liepos 6 dieną įvyko Mindaugo karūnavimas. Kodėl būtent ši data? Cituoju istoriką Edvardą Gudavičių: „XIII amžiuje karalių karūnavimo ceremonijos buvo griežtai reglamentuotos, būsimieji valdovai prieš vainikavimą turėjo griežtai pasninkauti, karūną priimti tik sekmadienį. Karūnavimas – tarsi sakramentas, karalius – Dievo vietininkas žemėje, ir vainikavimas yra tarsi šventimai.
 Ieškodamas datos pasižiūrėjau, kokie sekmadieniai buvo 1253 metais liepos pirmoje pusėje. Radau dvi datas: liepos 6-ąją ir 13-ąją. Tą aktą, kuriame minimas karūnavimas (žemės dovanojimo aktas, kuriuo karalius Mindaugas perleidžia dalį savo žemių Livonijos ordinui), popiežius patvirtino rugpjūčio 21 dieną. Dokumentą reikėjo nuvežti, o tos kelionės trukdavo apie pusantro mėnesio. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, padariau išvadą, kad karūnavimas vyko liepos 6 dieną.“

Specialiai pažymėjau žemių dovanojimo aktą. Kas įvyko? Vardan karūnos Mindaugas atiduoda valstybines žemes savo priešui - Livonijos ordinui. Kokios tai žemės? Mindaugas kryžiuočiams atidavė visą Nadruvą, kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę Dainavos, 1255 m. spalį – visą Lietuvos valdytą Sėlos dalį, o 1259 m. rugpjūčio 7 d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki Šventosios rytuose), visą Skalvą ir beveik visą Dainavą.
To laikmečio žemėlapis

To laikmečio žemėlapis
 Gal tais laikais tokia praktika buvo normali, tačiau liepos 6 diena, kaip valstybės šventė, paskelbta mūsų dienomis. Kaip tai atrodo žvelgiant logiškai? Vienas iš Lietuvos kunigaikščių (nes Mindaugas nebuvo toks absoliutus valdovas kaip visi galvojo), vardan karūnos, atidavė savo tautiečių žemes pikčiausiam priešui. Vardan karūnos ir pripažinimo Vakaruose (Popiežiaus).

Be abejo, tai gal jam ir buvo naudinga vidaus kovoje su kitais Lietuvos kunigaikščiais dėl valdžios. Bet kokią žinią siunčia šiai dienai?

Mes švenčiame Lietuvos regionų atidavimą savo pikčiausiam priešui vardan vieno monarcho tapimo pripažintu Vakarų Europoje? Tai valstybė = vienas Mindaugas? O gal tai mūsų „sirgimu Vakarais“ pasekmė? Vardan jų pripažinimo pasiruošę atiduoti viską, net savo tautiečių žemes.

Kodėl valstybės diena negali būti Liepos 15 diena kada jungtinės Rytų Europos pajėgos įveikė kryžiuočius? Kodėl ta diena kažkaip patraukiama į šešėlį? Nes tai neparanku provakarietiškam sapnui?


Kokia prasmė šitos šventės ir kokią žinutę ji siunčia?

Paruošė: Marius Jonaitis

11 komentarų:

  1. Puiku,kad domitės Lietuvos reikalais.Labai susidomėjau ir aš daugiau domėsiuos.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Į šį klausimą turėtų atsakyti istorikai.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Istorikai sako tai, ką juos išmoko visokie televizoriaus profesoriai. O čia labai logiškas straipsnis. Dar reikėtų pridėti, kad Mindaugas visus aplinkui išpjovė, kurie jo nerėmė. O jį parėmę Daumantas ir Treniota, kurie visi 3 buvo tarpusavy švogeriai, galų gale neapsikentę nužudė patį Mindaugą

    AtsakytiPanaikinti
  4. Puse lietuvos nesvencia ir teisingai daro as pats kaip dzukas irgi nesvenciu

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gerai kad atsiranda vis daugiau mastanciu zmoniu Lietuvoje,nes likusiu bukumas varo mane i nevilti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Esu skaičiusi, kad jis ne tik žemes priešams atidavė, bet ir žudydavo dėl taip trokštamos valdžios. Buvo be galo šlykštus tipelis, kuriuo neišmanėliai dabar didžiuojasi.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Tą, ką paaukoji Viešpačiui, atgauni žymiai daugiau, nei turėjai. Taip išėjo ir karaliui Mindaugui. Jam vis dėlto pavyko suvienyti didžią dalį baltų gyvenamų žemių, tiek neturime savo valstybėje šiandien. Todėl nereikia bijoto ko nors aukoti Viešpačiui, geriausia - patį save ir savo gyvenimą, visą šiandienos Lietuvą. Tikrai neišeis į bloga.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Mindaugas Ordinui Žemaitiją atidavė ne vien dėl karūnos - Mindaugas žinojo, jog žemaičiai nepasiduos Ordinui ir šis Žemaitijos negalės užimti. Taip ir nutiko: per visą tą laiką, kai Žemaitija buvo atiduota, Ordinas nesugebėjo jos užimti. O dėl karūnos - Mindaugas suprato, jog norint, kad Lietuva būtų kitų šalių pripažinta, lygiavertė valstybė, ji turėjo turėti didesnio titulo valdovą nei kunigaikštis.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Tiesą sakant Mindaugas žemes Livonijos ordinui perleido leno teise - tai yra šios žemės vis tiek liko Lietuvos Valstybės jurisdikcijoje. Tai įprasta praktika viduramžiais, kur egzistavo feodalinė hierarchinė piramidė - pakanka pažvelgti į kitų valstybių pavyzdžius (Lenkijos, Vengrijos, Prancūzijos, Anglijos ir kt.).

    AtsakytiPanaikinti
  10. Ir dar vertėtų pažymėti, kad Mindaugas buvo toli gražu ne pirmas Lietuvos karalius. Jis buvo pirmas katalikiškas karalius. Tačiau visi Lietuvos valdovai iki jo ir po jo irgi buvo karaliai - pagoniški, tai yra tokie patys kaip pvz. pirmieji Romos karaliai. Pats titulas "karalius" buvo vartojamas tik katalikiškuose slavų kraštuose (tačiau buvo perimtas iš germanų frankų valdovo Karolio (Carol) vardo), tačiau kiekviena tuometiniame pasaulyje valstybė turėjo savą vietinį šio titulo atitikmens pavadinimą - pvz. lotynų kalba rex, anglų king. Lietuviai savo karalius vadino kunigais arba viešpačiais (pas lietuvius valdovas buvo vienu metu ir valdovas, ir religinis lyderis).

    AtsakytiPanaikinti