 |
| Argentinos darbininkai |
Noriu Jums rekomenduoti vieną puikų dokumentinį filmą apie tai, jog ir maži žmonės, kai susivienija, gali sukurti puikių dalykų. Įmanomas pasaulis ir be viršininkų, išnaudotojų ir kapitalizmu paremtu darbo jėgos sukurtų produktų nusavinimu. Gero žiūrėjimo!
Po skaudžios 2002-2003 metų ekonominės krizės kaip grybai po lietaus ėmė dygti darbuotojų valdomos įmonės, veikiančios pačiose įvairiausiose srityse – maisto pramonėje, plieno, tekstilės, avalynės ir plastiko gamyboje, mėsos pakavime, keramikos, stiklo ir gumos gamyboje, grafiniame dizaine, transporte. Veikia tokiu būdu atsiradę restoranai, medicinos įstaigos ir net penkių žvaigždučių viešbutis.
Įmonės buvo atkurtos darbuotojų po to, kai po nakties dingo jų savininkai, palikę darbuotojus be darbo. Savininkai taip pat paliko kalnus skolų, išplėštas gamyklas ir baudas už išsisukinėjimą nuo mokesčių ar sukčiavimą. Daugelis įmonių, jas perėmus darbininkams, kuriems atlyginimai kartais būdavo nemokami mėnesiais ar net metais, šiandien vėl gamina produkciją ir ją net eksportuoja. Dauguma darbininkų įkūrė kooperatyvus, kuriuose sprendimai priimami asamblėjose, sulaukiant patarimų ir paramos iš kitų darbininkų valdomų įmonių bei vyriausybės.
Daugiau apie tai galite paskaityti šioje nuorodoje.
Buenos Airės priemiestyje, trisdešimt bedarbių auto dalių darbuotojų uždarytoje gamykloje apsigyvena ir atsisako iš jos išeiti. Visi jie nori paleisti dirbti tylinčias mašinos. Ir šis paprastas veiksmas - Užėmimas - sugeba „pastatyti ant galvos“ Globalizacijos procesą.
Po dramatiško Argentinos ekonomikos žlugimo 2001 metais, Lotynų Amerikos - labiausiai klestinčios viduriniosios klasės - atsiduria apleistų gamyklų ir masinio nedarbo miestuose - vaiduokliuose. Forja Auto Gamyklos, uždarytos jos savininkų - buvusieji darbuotojai imasi veiksmų. Jie drąsiai kuria naują darbuotojų judėjimą, kuris užima bankrutavusias įmones ir kuria darbo vietas ant griuvėsių. Bet Fredis, naujojo darbuotojų kooperatyvo prezidentas, ir Lalo, politinis stipruolis iš „Užimtų Įmonių Judėjimo“, žino, kad jų sėkmė toli gražu nėra saugi.
Kaip kiekvienu darbovietės užėmimo atveju, jie turi praeiti sunkią kovą su teismais, policija ir politikais, kurie gali arba suteikti jų „projektui“ teisinę apsaugą arba žiauriai iškeldinti juos iš gamyklos. Darbuotojų kovos istorija vyksta dramatiškame Argentinos prezidento rinkimų fone, kurioje ekonominio kracho architektas, Carlos Menem, rimčiausias pretendentas. Jo bičiuliai - ankstesni savininkai, sukasi apie jį ratu: jei Menemas nugalės - jie atsiims kompanijas, kurias Judėjimas taip sunkiai atgaivino.
Ginkluoti tiktai laidynėmis ir giliu tikėjimu cecho demokratija, darbuotojai kovoja prieš bosus, bankininkus ir visą Sistemą, kuri jų mylimose gamyklose mato ne ką daugiau kaip tik metalo laužą pardavimui. Filmu „Užėmimas“, direktorius Avi Lewis, vienas iš Kanados labiausiai tiesmukų žurnalistų, ir rašytoja Naomi Klein, autore tarptautinio bestselerio „No Logo“, gina radikalų ekonominį 21-ojo šimtmečio manifestą . Bet kas aktualu viso filmo metu tai kasdienė darbuotojų gyvenimų ir jų kovos drama: jų kovą už orumą ir deginantis neteisingumo paneigimas.
Filmas sukurtas 2006m. Autoriai - Avi Lewis ir Naomi Klein
2010 metų Spalio mėnesį atlikto tyrimo duomenimis, Argentinoje tuo metu veikė 205 atkurtos įmonės, kuriose dirbo 9362 darbininkai. 2004 metais tokių įmonių buvo 161, o jose dirbo 6900 darbininkai. Tyrimui vadovavęs Andresas Ruggeri klausė: „Kaip galėjo atsitikti, kad per 2001 metų krizę atsiradęs reiškinys, laikomas išsigelbėjimo priemone, šiandien išsiplėtė, o ne sunyko atsigaunant ekonomikai?“. Ir atsako: „Darbininkai suprato, kad darbininkų savivalda yra gyvybinga alternatyva. Anksčiau apie tai buvo sunku net įsivaizduoti.“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą