2020 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

Dykai dalinami pinigai ir skolinimasis: kodėl tai logiška pandemijos metu?

 

Šiomis dienomis Lietuvos vyriausybė ir Seimas pritarė galimybei pakelti šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln.  iki 5,401 mlrd. eurų, taip pat nustatyti naują valstybės garantijų limitą paskoloms, būtinoms ekstremalių situacijų paveiktos ekonomikos skatinimui ir likvidumui didinti.

Vyriausybė teigia ieškanti kur pigiau galima būtų pasiskolinti.

Lenkijos vyriausybė formuoja 47 milijardų eurų vertės „antikrizinį skydą“, kurį naudos kompensacijoms tiek verslui, tiek ir dirbantiesiems (kompensuos nesumokamus atlyginimus ir t. t.).

Europos centrinis bankas (ECB) pranešė apie 750 milijardų dolerių vertės ekonomikos skatinimo programą.

Na, o JAV žengia dar toliau – planuoja tiesiog išdalinti gyventojams su mažesnėmis pajamomis 500 milijardų dolerių. Nuo kokio dydžio pajamų bus pretenduojama į išmoką – dar neaišku. Bet tikėtina, jog į ne daugiau nei 75 000 dolerių vienam iš suaugusiųjų į metus. Planuojama, kad vienas suaugęs šeimos narys gautų vienkartinę 1000, o vaikas – 500 dolerių išmoką.

JAV administracija taip pat planuoja, be kita ko, skirti 300 mlrd. JAV dolerių mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau mokėti atlyginimus savo darbuotojams.

Kas čia vyksta? Staiga pasaulis tapo socialistinis ir susirūpino paprastais žmogeliais? Ne, tiesiog gelbėjama egzistuojanti kapitalistinė sistema.

Lietuviško feisbuko erdvėje, po žinia, jog Lietuvos valstybė planuoja kompensuoti dalį dirbančiųjų atlygio (aišku, dalį algos reikės ir pačiam verslininkui savo darbuotojui sumokėti), atsirado pasipiktinusių, kad iš ko savininkas mokės, jeigu stoja bizniukas. Tačiau tie besipiktinantys smulkūs verslininkai nepamąsto esminio dalyko. Jeigu nebus kompensuojamos dirbančiųjų žmonių pajamos, tai tik laiko klausimas kada visa sistema patirs bankrotą, vartojimas smuks ir tie jų versliukai (nevisi, bet dauguma) smagiai bankrutuos. Todėl mokėti, kad ir dalį algos, verslui apsimoka labiau negu nemokėti visai.

Vietinis „smulkus graibštukas“ viarslinykas (ypač Lietuvoje) nėra labai išmintingas ir mąsto tik čia ir dabar kategorijomis. Tačiau aukštesnėse korporacijose sėdi kiek protingesni žmonės (net ir mūsų Vyriausybeje, arba bent jau juos kažkas paprotina) ir supranta, jog dabartinėje situacijoje reikia atidaryti „pinigų malūną“, jog vartojimas nekristų.

Kritantis vartojimas automatiškai vestų prie perprodukcijos krizės. Sandėliai pilni – perkančiųjų mažai. Tai vestų prie masinių darbuotojų atleidimų, kas vėl mažintų vartojimą ir vestų prie dar didesnių darbuotojų atleidinėjimų.

Automatiškai iškiltų problemos su lizinginiu būstų ir/ar automobilių ar šiaip kokių rakandų atsiskaitymu.

Todėl visi bandymai rinką „užlieti“ pinigais tėra elementarus bandymas nustumti nuo savęs recesiją (lotyniškai reiškia „atsitraukimas“). Labai mandras žodis, kuriuo pakeičia labai jau tiesmuką krizės sąvoką. Gryni pinigai paleidžiami tam, jog išvengtų socialinių bei politinių neramumų bei išsaugotų stambų kapitalą bei pačią kapitalistinę santvarką.

Trumpuoju periodu tai tikrai padės ir sušvelnins ateinantį smūgį. Tačiau neaišku kiek laiko truks antivirusiniai karantinai (į kuriuos dauguma žmonių žiūri lengvabūdiškai ir taip tik didina problemą). Jeigu truks 3 mėnesius, kas yra realus scenarijus, žiūrint iš tam tikrų judesių, tada reikės dar daugiau pinigų. O tada jau neaišku ar neprasidės dar didesnio masto infliacija (pinigų nuvertėjimas).

Prekinė sistema bei jos pasireiškimas per vartojimą yra esminė dabar vyraujančios kapitalistinės ekonomikos Alfa ir Omega (Posakis kilo iš Biblijos: „Aš esu alfa ir omega, pirmasis ir paskutinis“ (Apokalipsė, 1, 10)).

Vartojimas, kaip monetarinis prekių įsigyjimas, yra svarbus ne tik, kad egzistuotų visos dabar esančios įmonės ir įmonėlės, bet ir tam, jog į biudžetą susirinktų pinigai.
Daugelis žmonių nelabai supranta, jog esminis mokestis Lietuvoje yra PVM (pridėtinės vertės mokestis) kurį mes visi kasdien sumokame, kai perkame kokią prekę ar paslaugą.

2020 metų biudžetui buvo numatyta surinkti 4,149 mlrd. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Žinant, jog planuojamas 2020 metų biudžetas buvo 11,545 mlrd. eurų (su ES parama. Be jos 9.5 milijardo), tai akivaizdu, kad gyventojų vartojimas šalyje yra gyvybiškai svarbus Lietuvos biudžetui. Kitaip atsiranda skylės, kurias bet kokiu atveju tektų lopytis skolinantis.

Ironiška, bet net ir kainų kilimas yra naudingas Lietuvos biudžetui, nes taip daugiau surenkama PVM mokesčio (bent jau tikėtina, kad daugiau surinks), todėl, nors premjeras Skvernelis garsiai bara keliančius kainas prekybininkus, bet nesiima konkrečių veiksmų, kad juos pažaboti. Negi kąsi sau į uodegą?

Tad grynųjų pinigų dalinimas ar kitoks įliejimas į rinką yra logiškas žingsnis iš kapitalo pusės. Naudingas (bent jau einamuoju laikotarpiu) ir žmonėms, nes bus galima pragyventi ir savo mokesčius susimokėti.

Aišku, labai svarbu už kokią palūkanų normą bus paskolinti tie pinigai, kaip jie bus skirstomi bei įsisavinami. Tačiau jie išlaikys sistemos stabilumą. Bent jau kurį laiką.

 Marius Jonaitis
Straipsnis rašytas 2020 metų Kovo 19 dieną portalui Inforama.lt

Ateina globali krizė?

 

Šiuolaikinis pasaulis matė ne vieną ekonominę krizę. Mus nuolat ištinka periodinės kapitalistinės (perprodukcijos) krizės, buvo ir finansinių, o dabar, panašu, jog turėsime virusinę ekonominę krizę.

Visi ankstesni faktoriai, sukeliantys krizę, veikia (tik gal šį kartą perprodukciją galima išimti, nes žmonės šluoja tam tikras prekes), bet prie jų prisideda naujas force majeure (įvykis, kurio negalėjai numatyti), vardu koronavirusas.

Ši tema jau kuris laikas eskaluojama ir žmonės susibūrė į dvi skirtingas puses – panikuotojus ir neigėjus. Visi turi savo argumentus, kaip ir perspaudimus. Greičiausiai, tiesa yra kažkur per vidurį.

Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip koronavirusas pagreitina naują pasaulinės ekonominės krizės atėjimą (kuris ir taip buvo numatytas).

Jau nuo pat viruso pradžios sausio mėnesį, matėsi, jog jis trikdys pasaulinę gamybos grandinę. Kinijoje stojo dalis fabrikų ir palengva pasaulinė ekonomika pradėjo justi atskirų produktų ar jų detalių, kurias importuodavo iš Kinijoje gamintų fabrikų, trūkumą.

Nors Kinija teigia suvaldžiusi epidemiją, tačiau reikės laiko vėl užsikurti jų gamybos mašinai. O ekonomikai grįžti į pradinę padėtį trukdo tolimesnis viruso ir jo sukelto poveikio žmonėms faktorius.

Virusas persimetė į Pietų Korėją, Japoniją, vėliau į Europą ir JAV. Šalys imasi drastiškų priemonių bei karantino ir taip atsiranda tų šalių ekonominis sąstingis.

Šį ketvirtadienį (2020 kovo 12 dieną) turime jau labai rimtus ir globalius sprendimus. JAV uždraudė į jos teritoriją atskristi lėktuvams iš Europos šalių (išskyrus D. Britaniją), savo tvarkaraščius spenduoja NBA, Eurolyga, furbolo čempionatai. Italija jau kelinta diena visiškame karantine (visa šalis). Lietuva juda link to nuo ateinančio pirmadienio.

JAV ir Europos akcijų biržos smunka žemyn. Trumpo sprendimas uždrausti į JAV įsileisti lėktuvus iš Europos, akimirksniu sukėlė milijardinius nuostolius lėktuvų bendrovėms ir numušė jų akcijas žemyn.

Smunka turizmo ir aptarnavimo sektoriai. „Linava“ jau teigia, jog užsakymų kiekis sumažėjo 50%, o dirbantys su Vokietijos apdirbamąja pramone sako, jog smunka jų gaminamos produkcijos paklausa.

Kapitalistinėje ekonomikoje visi sektoriai, daugiau ar mažiau, vieni su kitu susiję. Tad, jeigu dega vieni sektoriai, tai ugnis persimeta ir į kitus. Todėl, jeigu ir toliau virusas vers visas šalis karantinuotis, turėsime ekonominę krizę su masiniais atleidimais iš darbų bei didelėmis socialinėmis ir politinėmis problemomis.

Netekę darbų žmonės paklius į labai nepatogią padėtį, nes net 18% Lietuvos gyventojų visai neturi santaupų, o dar tiek pat turi tik vienam mėnesiui. Žinant, jog daugelis jaunų žmonių gyvena lizinginiuose būstuose, tai kiltų dar viena papildoma problema.

Kadangi bėdos po vieną nevaikšto ir viskas vyksta vienu metu, tai reikia nepamiršti, jog Turkijos teritorijoje yra beveik 4 milijonai pabėgelių, kuriuos Turkijos valdžia naudoja kaip savo spaudimo ginklą Europos sąjungai. Jeigu tuos žmones turkams pavyks išstumti į Europą, turėsime dar vieną bėdų puokštę.

Tad, mielieji, greičiausiai mūsų laukia įdomūs, neramūs ir sudėtingi mėnesiai. Tikėkimės, jog su tuo virusu bus susidorota kiek įmanoma greičiau. Nes kuo ilgiau tai tempsis ir kuo daugiau šalių karantinuosis, tuo sunkesnė bus ateinanti ekonominė krizė.

Autorius Marius Jonaitis
Rašyta 2020 metų kovo 12 dieną portalui inforama.lt

2% nuo BVP nelygu 2% biudžeto


Lietuvoje daug žmonių nemoka skaičiuoti. Galbūt todėl Lietuvoje neegzistuoja profsąjungos, nes žmonės neįgalūs susiskaičiuoti kiek laimėtų pinigų, būdami veikiančioje, jų interesus atstovaujančioje organizacijoje? Bet šį kartą ne apie tai.

Daugelis klaidingai mano, jog 2% nuo BVP lygu 2% nuo biudžeto

Lietuva (tiksliau jos valdžia) yra įpareigota/įsipareigojo skirti 2% nuo savo BVP gynybai/krašto apsaugai. Kaip skebiama, šis tikslas pavyko. Tačiau dauguma žmonių kažkodėl galvoja, jog tie du procentai nuo BVP ir yra du procentai nuo biudžeto. T. y., suplaka BVP su biudžetu. O tai – klaidingas požiūris.

Šiuo metu Lietuvos BVP yra apie 48 milijardai eurų. 2% nuo jo yra 960 000 000 eu (960 milijonų eurų).

Tuo tarpu į Lietuvos biudžetą yra surinkta 9 562 963 000 eu (9.5 milijardo eurų) pajamų + Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos – 1 982 356 000 eu (1.9 milijardo eurų). Iš viso biudžete yra 11 545 319 000 eu (11.5 milijardo eurų).

2020 metų biudžeto asignavimų projekto lėšos gynybai yra numatytos tokios – 1 108 614 000 eu (1.1 milijardo eurų), t. y. viršijama 2% nuo BVP (man vis dar mįslė prie ko tas BVP ir lėšos gynybai).

Planuojamas krašto apsaugos biudžetas. Lentelė iš „Verslo žinių“

2020 metų biudžeto numatytas asignavimas (išlaidos) yra 12 650 134 000 eu (12.6 milijardo eurų), kai pajamos (su ES parama) yra tik 11 545 319 000 eu (11.5 milijardo eurų), tad biudžetas deficitinis (minusinis) ir reikės skolintis 1.1 milijardo eurų.

Lėšų dydis gynybai

Eikime prie gynybos. Lėšos gynybai bus skiriamos ne iš viso biudžeto (11.5 milijardo eurų), bet iš 9,5 milijardo, nes ES parama yra tikslinė ir nefigūruoja gynybos išlaidų dengimui. Tačiau 2020 metų biudžeto asignavimuose yra numatyta 12 650 134 000 eu ir visi asignavimai suplakti į vieną (švietimas, kultūra, gynyba), tad kyla klausimas – kiek iš viso bus skolinamasi? Nes realių pajamų turime 9.5 milijardo eurų. Toliau – tik ES parama ir skolintos lėšos.

Na, bet nusispjaunam ir skaičiuojame iš tų mistinių 12 650 134 000 eu, kuriuos neaišku kokie aitvarai suneš…

1 108 614 000 eu (1.1 milijardo eurų) bendrame biudžeto išlaidų (12 650 134 000 eurų (12.6 milijardo eu)) fone yra beveik 8.8% viso biudžeto.

Tačiau prisiminkime, jog yra dar ES lėšos, kurios nefigūruoja karinio biudžeto eilutėse, tad iš 12 650 134 000 eu atimame ES  lėšas – 1 982 356 000 eu. Gauname 10,667,778,000 eu. Paimame šią sumą ir numatytas gynybos išlaidas 2020 metams – 1 108 614 000 – ir jau gauname  apie 10,40% viso biudžeto. Tai daug ar mažai – kiekvienam gali atrodyti skirtingai.

Reikia turėti omenyje, jog yra partijų pasirašytas susitarimas, kuriame numatyta iki 2030 metų pasiekti gynybos finansavimą 2.5% nuo biudžeto. Žiūrint į dabartinį kontekstą, tai gynybos biudžetas gautųsi jau ne 960 000 000 eu (960 milijonų eurų), bet 1 200 000 000 eu (1.2 milijardo eurų). Ne taip ir toli jau esame.

Savaime suprantama, kylant BVP, kyla ir sumos.

Turėtų būti pateikiami aiškūs skaičiai nuo biudžeto, o ne BVP

Va tokie ir skaičiukai. Vieniems jie patinka, kitiems – ne. Vieni kelia vienokius prioritetus, kiti – kitokius. Tiesiog, jog žmonės nebūtų klaidinami, reikia rašyti tikslius skaičius ir procentus nuo biudžeto, o ne BVP, kuris yra gan specifinis ekonominis matas.

Kas yra BVP? Tai ekonominis rodiklis, parodantis už kokią vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų. Į  BVP skaičiavimą įeina viskas, nuo pagamintos produkcijos Lietuvoje iki nekilnojamojo turto sandorių. Emigrantų į namus Lietuvoje persiųsti pinigai irgi kelia BVP, nes už juos perkamos prekės, paslaugos ir t. t.

Pvz., portalas „Verslo žinios“ rašo, kad

„Anot Finansų ministerijos, prognozuojama, kad ES fondų investicijos 2016–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. punkto didesnį metinį nominalaus BVP augimą.

Tad, jeigu ne ES investicijos, šiemet Lietuvos BVP prognozuojamas augimas siektų ne apie 3%, bet maždaug 2%, arba nominaliai beveik 450 mln. Eur mažiau.“

BVP augimas gali prisidėti prie biudžeto augimo. Nes padidėjęs vartojimas atneša daugiau mokesčių PVM pavidalu (kaip ir brangstančios prekių/paslaugų kainos atneša daugiau pinigų į biudžetą bei, taipogi, didina BVP). Tačiau ne visada.

Todėl, norint pateikti realų vaizdą, reikia skaičiuoti iš esamo biudžeto pajamų bei tos sumos, kuri bus pasiskolinta. Šiomis dienomis yra svarstomas biudžeto projektas, tad skaičiai gali keistis. Tačiau vienas faktas sunkiai keisis. Biudžeto pajamos yra 9.5 milijardo eurų. Toliau – ES parama ir skolintos lėšos.

Visi nori daugiau pinigų, bet iš kur jų paimti?

Įvairių profesijų bei interesų grupių žmonės protestuoja (ūkininkai, mokytojai, gaisrininkai ir t. t.). Tai visiškai normalu bei teisėta. Visi nori daugiau pinigų. Tačiau kyla svarbiausias klausimas, iš kur jų paimti ir nuo ko paimti?

Todėl atsiranda nauji mokesčiai bei naikinamos esamos lengvatos. Pavyzdžiui, ūkininkams – dėl kuro, NPD lengvatos naikinimas uždirbantiems daugiau nei 1160 eu į rankas (kas nėra tokie jau dideli pinigai, ypač, jeigu dirba tik vyras keturių ir daugiau asmenų šeimoje).

Klibinti gynybos finansavimo didinimą (tik didinimą, o ne mažinimą jau pasiekto) yra bandoma, bet labai nedrąsiai. Nes klausimas opus ir daug kas bijo būti apšaukti valstybės priešais. Nors gynybos biudžetas, kaip ir visi kiti biudžeto asignavimai, yra suformuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, tad diskutuoti galima ir reikia dėl visko.

Autorius: Marius Jonaitis
Tekstas buvo publikuotas 2019 metų lapkričio 26 dieną portale inforama.lt

Apie Kauno kogeneracinę elektrinę. Šiuškles deginti ar išdujinti?



Prieš skaitant tekstą labai rekomenduočiau peržiūrėti šį dokumentinį filmą (jis lietuvių kalba). Bus lengviau „įeiti“ į temą.

Apie  Kauno kogeneracinę jėgainę

 Jau daugelį metų vyksta kalbos apie šalia Kauno, prie Ramučių, LEZ'o teritorijoje turinčią atsirasti Kauno kogeneracinę elektrinę. Procesas jau įsibėgėjo ir statybos, kurias vykdo PST (Panevėžio statybos trestas) jau vyksta.


Pasak „Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktoriaus Nerijaus Rasburskio, jėgainės pastatus ir statinius statys daugiau kaip 10 rangovų, o projekto vertė sieks apie 160 mln. eurų.

„Lietuvos energija“ taip pat įgyvendina 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą.


„Lietuvos energijai“ priklauso 51 proc. UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ akcijų, likusi dalis (49%) – UAB „Fortum Heat Lietuva“.


Antrojo šalies miesto pašonėje planuojama įrengti didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę, kuri per metus pagamins apie 500 gigavatvalandžių (GWh) šiluminės bei apie 170 GWh elektros energijos per metus. Ji užtikrins apie 40 proc. Kaunui reikalingos centralizuotai tiekiamos šilumos ir apie 94 tūkst. būstų elektros energijos paklausą. Jėgainės galia sieks apie 24 megavatus (MW), o šiluminė galia – apie 70 MW, šie pajėgumai leis panaudoti apie 200 tūkst. tonų komunalinių ir pramoninių atliekų.
Projekto vystytojai pabrėžė, kad elektros energijai ir šilumai gaminti bus naudojamos nepavojingos po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos komunalinės bei pramoninės atliekos ir vandenvalos įrenginiuose susidarantis dumblas.

„Jei, mokslininkų skaičiavimu, po 2030 metų būtų 430 tūkst. tonų degintinų atliekų, jų kogeneracinėms jėgainėms teliktų 320–300 tūkst. tonų. Klaipėdos „Fortum Heat Lietuva“ pajėgumai šiandien siekia 255 tūkst. tonų, o Vilniaus planuojamos jėgainės, kurios statybai Lietuvai jau suteikta 190 mln. eurų Europos strateginių investicijų fondo paskola, pajėgumai siektų 160 tūkst. tonų. AB „Akmenės cemento“ gamykla teigia kasmet sudeginsianti 100–120 tūkst. tonų sertifikuoto kietojo atgautojo kuro. Taigi, Kauno jėgainė su 200 tūkst. tonų pajėgumais jau būtų perteklinė ir šio projekto būtų labai protinga atsisakyti“, – tikino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narė Virginija Vingrienė.

Lietuvai nereikės importuoti atliekų iš užsienio valstybių Kaune statomai atliekų deginimo gamyklai, sako Kauno kogeneracinės jėgainės projektą įgyvendinanti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“.

Įmonė nurodo, kad remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 metais Lietuvoje susidarė 1,272 mln. tonų komunalinių atliekų (apie 2 proc. mažiau nei 2015 metais) ir apie 2,608 mln. tonų pramoninių atliekų (5,6 proc. daugiau) „Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais degintinų pramoninių atliekų kiekis gali siekti nuo 260 tūkst. tonų iki beveik 400 tūkst. tonų per metus, todėl bendrai degių komunalinių ir pramoninių atliekų pilnai pakanka visoms trims atliekų deginimo jėgainėms“, – rašoma „Lietuvos energijos“ komentare.

Tačiau visos trys šalies atliekų deginimo jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad po penkiolikos metų bendras deginti tinkamų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Anot dienraščio, tai reiškia, kad efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų.


„Kauno projektas yra Klaipėdos projekto dvynys, kuris sėkmingai įgyvendintas ir veikia jau keletą metų. Tačiau Kauno projektas yra efektyvesnis dviem aspektais – energetiniu ir aplinkosauginiu. Jėgainėje numatytos deginti nepavojingos komunalinės ir pramoninės atliekos. Jėgainėje diegiama šiuolaikinė moderniausia ir efektyviausia dūmų valymo įranga. Ji užtikrins, jog normatyviniai taršos reikalavimai niekada nebus viršijami. Taip pat veiks ir nulio rizikos sistema, kai eliminuojama bet kokia žmogaus klaidos tikimybė – įvykus kad ir mažiausiam gedimui, jėgainė automatiškai stabdoma“, – teigė N.Rasburskis. Specialistas taip pat pridūrė, kad, lyginant atliekų deginimo jėgainę su kitomis įprastomis elektrinėmis, čia reikalavimai atskiriems taršos elementams yra griežtesni, o taršos rodikliai nuolat stebimi.

Paskaičiuota, jog, Kauno kogeneracinėje jėgainėje deginant komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas, o ne vežant jas į sąvartyną, būtų galima sutaupyti apie 15 mln. eurų, nes reikėtų mažiau mokėti už atliekų sutvarkymą ir šilumą. Projekto plane numatyta, jog jėgainėje per metus bus sudeginama apie 200 000 tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų bei vandenvalos įrenginių dumblo.

„Atliekų importas yra draudžiamas remiantis Lietuvos teisės aktais, todėl visi kiti teiginiai yra nepagrįsti. Šiandien Lietuvos sąvartynuose vienam gyventojui tenkantis atliekų kiekis daugiau kaip 10 kartų viršija pažangių Europos valstybių rodiklius“, – tikino N.Rasburskis.

Šiam įvertinimui atlikti numatoma parinktoje vietoje (Ramučių gyvenvietėje, Karmėlavos sen., Kauno r.,) naudojant mobiliąją laboratoriją 4 kartus per metus, skirtingais metų sezonais, daryti nepertraukiamus dviejų savaičių trukmės kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido (NO2), anglies monoksido (CO), ozono (O3), sieros dioksido (SO2) ir benzeno (C6H6) matavimus. Matavimus atliks Aplinkos apsaugos agentūra.

Abejonių dėl jėgainės Kaune statybų yra išreiškę Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto nariai, vertindami prieštaringą informaciją dėl tinkamų deginti atliekų kiekių. Projekto reikalingumu taip pat yra suabejojusi ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Vyriausybei adresuotame rašte ji teigė, kad šis projektas Lietuvos pramonės įmonėms yra nereikalingas.

Kauno miesto ir rajono bendruomenių, visuomeninių organizacijų ir gyventojų atstovai yra surinkę per 3 tūkst. parašų ir kreipęsi į valstybės institucijas, prašydami nepritarti Kauno jėgainės projektui. Europos Komisija irgi yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad įgyvendinusi planus pasistatyti atliekas deginančią jėgainę ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, šalis rizikuoja nepasiekti europinių atliekų perdirbimo tikslų.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 160 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
Visos investicijos į jėgainę be finansavimo kaštų sudarys apie 160 milijonų eurų. Tiesioginės užsienio investuotojo „Fortum“ investicijos sieks apie 27 milijonus eurų.


Kylantys klausimai

1. Kodėl taip arti miesto statomas toks objektas? Visai prie pat Ramučiai (300 metrų iki gyvenvietės). Šalia yra ir Biruliškiai, o gal gal kelių kilometrų atstumų prasideda didžiausias Kauno rajonas - Dainava.

Aišku, suprantama, jog LEZ'e tikrai apsimoka kurti įmonęs, nes:
- Pirmuosius dešimt ataskaitinių laikotarpių nereikia mokėti pelno mokesčio;
- Kitus šešis ataskaitinius laikotarpius moka tik 50% Lietuvos įmonių pelno mokesčio (Pelno mokesčio tarifas 2015 m. Lietuvoje 15 %).
- Taip pat nėra nekilnojamo turto mokesčio bei niekas neapmokestina dividendų. Tikras kapitalistinis rojus, bet palaukim - šalia gyvena tūkstančiai žmonių!

2. Kokiu būdu bus utilizuojami/sandėliuojami po deginimo likę pelenai, kurie sudaro 90% visų po deginimo likusių atliekų, bei kaip bus išvengiama per kaminą išėjusių „nuodingų pelenų“? Jei statys filtrus, o jie veikia gan trumpai bei juos keisti labai kainuoja, tai neturės  planuojamo pelno.
2018 metais buvo pranešta, jog po Klaipėdos kogeneracinės elektrinės darbo buvo į Norvegiją vežama „laidoti“ apie 65 000 tonų toksiško šlako.


3. Kodėl nesilaikoma Orhuso konvencijos ir nėra gautas visos Ramučių bendruomenės sprendimas dėl tolimesnių kogeneracinės elektrinės statybų?

4.  Kodėl nesvarstomos labiau šiuolaikiškos, pigesnės ir ekologiškesnės alternatyvos?

5. Ar žinoma, jog 2008 metų birželyje 33 000 daktarų parašė laišką Europos parlamentui kuriame išdėstė savo susirūpinimą dėl šiukšles deginamo atsirandančių smulkiųjų (nano) dalelių nekontroliavimo patekimo į atmisferą.

Siūloma alternatyva

 

Alternatyva yra. Ji kuriama Lietuvos energetikos instituto plazminių technologijų laboratorijoje (KTU). Inforama.lt redakcija 2019 metų lapkričio  12 dieną kalbino mokslininką,, kuris yra susipažinęs su šiukšlių išdujinimo technologija - Plazmotronu.

Ką reikia apie jį žinoti?

 

·         Medžiagų nukenksminimo efektyvumas plazmos sraute siekia 99,99%. Tad praktiškai nelieka toksinių medžiagų. Lieka tik iki 8-10% buvusio šiukšlių tūrio (jeigu buvo 1 tona, tai lieka 80-100 kilogramų) kurias galima panaudoti, kad ir statybose.

·         Pietų Korėjoje Plazmotronu paremtos šiukšlių utilizavimo gamyklos kaina (su viskuo) atsiėjo tik 20 milijonų eurų. Tuo tarpu Kaune statoma šiukšlių deginimo gamykla kainuoja virš 200 milijonų, o Vilniuje – virš 300 milijonų eurų.

·         Galima išvalyti ir gruntą, tad būtų įmanoma išvalyti ir visus veikiančius bei neveikiančius savartynus Lietuvoje.

·         Utilizuojant šiukšles galima išgauti elektros energiją arba sintetinti kurą.

Daugiau su technologija  galima susipažinti pažiūrėjus šiuos du video:





Aplinkos ir energetikos ministerija apie tokią technologiją žino. KTU ir toliau vyksta bandymai, tačiau į pramoninį veikimą Plazmotrono technologija Lietuvoje nepereina. Ar to sulauksime? Klausimas atviras.

2020 m. birželio 4 d., ketvirtadienis

Mano facebook sraute vis išnyra teisuoliško pasipiktinimo žinutės apie tai kokie niekšai toje Amerikoje protestuoja. Kaip jie drįsta į smurtą atsakyti smurtu!?



Taigi taigi, jie, be abejo, turi mokytis iš lietuvių. Rinktis į nykstamai mažus, bet būtinai sankcionuotus (valdžios leidžiamus) mitingus. Tik tam skirtoje vietoje ir laiku. Būtinai šūktelti nepamirštamą „Gėda, gėda!“, na ir kaip be lietuvių taip mylimos „Marija, Marija - PALENGVINK vergiją“.

Be abejo, tada visi bus patenkinti (ypač valdžia) tokiais mitingais, nes jie nekelia jokios grėsmės, nedūžta joks langas, o nepatenkinti kažkokį tai garą nuleidžia, gražiai pasifotografuoja. Tai, jog tokios protesto formos yra sterilios (bevaisės) kaip nepraplėštas iš įpakavimo prezervatyvas - argi svarbu?

Tačiau laimei daugelis amerikiečių (kaip ir kitų protestuojančių tautų atstovų) nesimoko iš feisbukinių mulkių lietuvių ir elgiasi savo nuožiūra. Kad ir kaip kažkam neįtinka.

Lietuviškojo snobiškojo „protestinio“ burbulo dalyviai sunkiai supranta, kad permainos nevyksta parašius piktą facebook komentarą, laukiant mesijų, kurie juos išgelbės „teisingai“ balsuodami Seime. Ar tuo labiau pasirašinėjant nieko vertas elektronines peticijas.

Realiam pasaulyje viskas vyksta kiek kitaip. Permainos vyksta per kovą ir kovoje. O kovoje būna ir dūžtančių stiklų, ir kraujo, ir ašarų.

Teisė būti oriu žmogumi nėra įgimta, ji iškovojama. Dažnai labai sunkioje kovoje.

Visos tos, atrodančios savaime suprantamos, teisės yra pasiektos mūsų (ar kitų tautų) ankstesnių protėvių kovos pagalba. O kartais tada ne tik stiklai dūždavo, bet ir šautuvas iššaudavo. O Dievai!

Tas prakeiktas lietuvio nuolankumas. Kai nauji covid atvejai aptinkami tik stacionaruose, tačiau 90% miestų (bent jau Kauno) populiacijos vaikšto su kaukėmis. Net ir ten, kur jau seniai galima būti be kaukės. Šiemet mužikai labai kantrūs, kaip sakoma „Tado Blindos“ filme, tačiau ta kantrybė jau tapo daugiametė, įgimta ir savaip miela.

Tačiau pasijuokti iš turinčių savigarbos ir kovojančių - lietuvis pirmas. Graikai tinginiai ir durniai, nes protestuoja. Tas faktas, jog graikai dirba vos ne daugiausiai valandų Europoje - nevertas dėmesio. O tai, jog graikų pensininkai gauna 2-3 kartus didesnes pensijas (dirbančiųjų algos taip pat didesnės), nes jie nuolat kovoja dėl savų pinigų. Na, ai, kam mums tie pinigai? Vis tiek neturim fantazijos kur juos leisti:). Marija, geriau PALENGVINK vergiją.

Duok, Dėvulėli, sveikatėlės ir tam ponui, ir kitam.

Dabar kliūna JAV protestai. „Taigi ten juodžiai, antifa ir Sorošas!“ - bliauna lietuvis facebook ekspertas. Kaip sakoma, matai tą, ką nori matyti.

Protestai yra gaivališki. Nėra jokios vyraujančios jėgos, tad kiekvienoje vietoje viskas gali skirtingai pasisukti. Tai, jog įaudrinta minia viską laužo - ne naujiena. Be to nereikia atmesti tikimybės, kad į minią gali būti įliejami ir sisteminiai provokatoriai, kad būtų gaunamas toks vaizdas, kokį norima užfiksuoti.

Visi tie protestai yra ankstesnių protestų (prieš policijos smurtą) tęsinys. Prie viso to prisideda ir ekonominė krizė su 40 milijonų bedarbių bei įrančios kapitalistinės imperijos užspausta socialinė įtampa.

Neaišku kaip čia viskas baigsis. Greičiausiai protestai išsikvėps ir liks tik gaivališkų protestų prisiminimas ir patirtis. Nors tikėtina, kad tokių susirėmimų gali vis daugėti, o ir protesto temų sąrašas vis plėsis.

Bet kuriuo atveju, net pats skurdžiausias geto juodukas čia yra visa galva pranašesnis už tūlą facebook išmintingąjį lietuvį. Nes tas geto juodukas reaguoja į nekalto žmogaus žūtį, reaguoja į sisteminę mentų savivalę, nebijo gauti ašarinių dujų, guminių kulkų ir lazdų.

O ką tu darai, protingas lietuvi? Kovoji, kai tau didina mokesčius ir kainas? Kovoji, kai iš tavęs tyčiojasi valdžia (nepriklausomai nuo partijos)? Ar tiesiog išlieji išmintį facebook ir niūniuoji „Marija, Marija, PALENGVINK vergiją.“

Tekstas buvo publikuotas mano veidaknygėje 2020-06-02  20:16, o 2020-06-04  12:21 pašalintas iš jos. Priežastis - hate speech.
Your post didn't follow our Community Standards on hate speech.

2019 m. spalio 19 d., šeštadienis

„Geltonosios liemenės“ Lietuvoje: būti ar pūti?


Turbūt jau daugelis žmonių žino apie „geltonųjų liemenių“ neformalų judėjimą Prancūzijoje. Šis protesto judėjimas jau tuoj skaičiuos vienerius metus.

Pirmoji Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protesto akcija įvyko 2018 metų lapkričio 17 dieną, po to, kai peticija prieš kuro kainų pakėlimą surinko daugiau nei milijoną parašų. Į protestą (kelių blokadą) žmonės buvo pakviesti per Facebook. Taip ir prasidėjo turbūt didžiausias šių laikų liaudies protestas Europoje. Jis vyksta iki dabar.

„Geltonųjų liemenių“ užuomazgos Lietuvoje

Reikia paminėti, jog „geltonųjų liemenių“ idėja paplito už Prancūzijos ribų. Vienokį ar kitokį tokios pakraipos protestą bandė įgyvendinti gal dvidešimtyje valstybių. Lietuva irgi bando neatsilikti.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ Facebook grupė įkurta dar 2018 metų gruodžio 11 dieną, bet pirmuosius aktyvumo ženklus pradėjo rodyti tik šių metų spalį.

Pripažinsiu, kad grupės veiklą stebėjau su nuostaba ir dideliu skepticizmu. Grupė išaugo iki 5000+ narių. Nevyko jokių aiškių siūlymų, o tik kvailoki pasisakymai apie smurtą, molotovo kokteilius bei riaušes.

Nieko nuostabaus, jog grupės administratorius sulaukė policijos vizito (kaip pats teigė) ir labai greitai nurimo. Perdavė grupę kitam žmogui, o jis ją užslaptino ir išjungė nuo galimybės diskutuoti.

Kaip BNS sakė Vilniaus policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, reaguodama į pranešimus, kvietusius į protestą prie Seimo antradienį, 16 val., policija įspėjo du asmenis.

„Policija stebi socialinius tinklus, pareigūnai matė tą įrašą, rado to renginio organizatorius ir oficialiai įteikė jiems įspėjimą, kadangi planuojamas renginys nederintas laikantis visų teisės aktų – nei su savivaldybe, nei su policija“, – BNS sakė policijos atstovė.
Ypač įdomiai skamba toks teiginys: „Pasak Policijos departamento, asmenys įspėti „dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio“.“

Tad tema ar funkcionuos vienos ar kitos formos geltonųjų liemenių judėjimas Lietuvoje, pakibo ore.

Pokštas ar žaidimas?

Tiesa, reikia paminėti, jog spalio 15 dieną turėjo vykti protestas prie Seimo, į kurį nebuvo gauta leidimo (o gal jo ir neprašė?) ir jis patyrė fiasko. Į jį atvyko gal 15 žmonių. Vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Stebint tokį žaidimą protestais Lietuvoje kirba tik dvi mintys. Arba protestuoti linkę tik nemąstantys žmonės, kurie daro viską, jog nepavyktų. Arba čia kažkoks internetinių „trolių“ žaidimas/pokštas.

Rašyti viešai apie smurtą yra kvaila. Lietuvos internetinė erdvė atidžiai stebima jėgos struktūrų. Tuo tarpu teismai patenkina net 96% prokurorų užklausų dėl telefoninių pokalbių pasiklausymų. Pvz., 2014 metais tokių prašymų buvo 10 272.

Reikia turėti omenyje, jog tie 10 000 iš tiesų tampa daug didesniu skaičiumi, nes pasiklausomas žmogus, tikėtina, bendrauja ne su vienu asmeniu. Tad pasiklausomų asmenų skaičius stipriai išsipučia.

Prancūzų reikalavimai

Kliūna ir nesugebėjimas aiškiai formuluoti reikalavimus. Pavyzdžiui, Prancūzijos „geltonosios liemenės“, nors ir pradėjo savo protestą kaip atsaką į kylančius mokesčius bei kuro kainas, vėliau suformavo gan plačią programą. Pateikiu jų reikalavimų sąrašą:

 „Geltonųjų liemenių“ reikalavimai

Ekonomika ir darbas
1. Sušaukti visaliaudinį susirinkimą mokesčių reformos klausimu. Įstatymais uždrausti mokesčius, viršijančius 25 proc. piliečio turto.
2. Nedelsiant padidinti 40 proc. minimalią algą, pensijas ir pragyvenimo minimumą.
3. Nedelsiant sukurti naujas darbo vietas sveikatos apsaugos, švietimo, visuomeninio transporto, teisėtvarkos ir t.t. srityse, kad būtų užtikrintas reikiamas visų infrastruktūrų funkcionavimas.
4. Nedelsiant pradėti 5 milijonų nebrangių būsto vienetų statybą, tokiu būdu sumažinant nuomos kainas, hipoteką ir sukuriant darbo vietas statybos srityje. Griežtai bausti merijas ir apskrities administracijas, kurios palieka benamius po atviru dangumi.
5. Sumažinti bankų dydį ir padalinti bankų monopolijas, tuo pačiu apsaugoti finansinį sektorių nuo krizės. Uždrausti bankams su indėliais spekuliuoti biržose. Uždrausti „gelbėti“ nelikvidžius bankus mokesčių mokėtojų pinigais.
6. Anuliuoti vidaus skolą kaip fikciją. Tokios skolos nėra, ji jau buvo išmokėta daugybę kartų iš eilės.
Politika
7. Su liaudies parama perrašyti Konstituciją įtvirtinant joje visišką liaudies valdžią. Įteisinti bendrus referendumus, kurie kyla liaudies iniciatyva.
8. Uždrausti lobizmą ir įtakos schemas. Iki gyvos galvos uždrausti žmonėms, turintiems teistumą, užimti rinkimines pareigybes. Uždrausti užimti kelias rinkimines pareigybes tuo pačiu metu.
9. Frexit. Išeiti iš ES, sugrąžinti mūsų politinį, finansinį ir ekonominį suverenitetą (tokia buvo žmonių valia 2005 m. referendume). Atkurti mūsų valiutą, išeinant iš Lisabonos sutarties. Vien tai mums sutaupys 50 milijardų eurų per metus.
10. Sustabdyti bėgimą nuo mokesčių. Grąžinti 80 milijardų eurų, kuriuos 40 stambiausių kompanijų skolingos valstybei, kuri neskuba pareikalauti jų atgal.
11. Nedelsiant sustabdyti tolesnę privatizaciją ir grąžinti valstybinėn nuosavybėn privatizuotą turtą: oro uostus, geležinkelius, autostradas, stovėjimo aikšteles…
12. Nedelsiant pašalinti iš kelių radarus ir stop-kameras. Jie nesustabdo eismo įvykių ir yra ne kas kita, kaip paslėptas mokestis.
13. Nacionalinė švietimo sistema – pašalinti ideologiją iš švietimo ir kritiškai peržiūrėti destruktyvias ir diskredituotas mokymo metodikas.
14. Teisingumo srityje – padidinti biudžetą keturis kartus. Įrašyti įstatymuose didžiausią galimą laukimo laiką atliekant juridines procedūras. Supaprastinti teismų sistemą. Padaryti teisingumą nemokamu ir visiems prieinamu.
15. Žiniasklaida. Padalinti žiniasklaidos monopolijas, pašalinti favoritizmą tarp žiniasklaidos ir politikų. Padaryti žiniasklaidą visiems prieinama ir garantuoti nuomonių įvairovę. Uždrausti redaktoriaus propagandą. Nutraukti žiniasklaidos subsidijavimą – 2 milijardai per metus. Nutraukti nuolaidžiavimą žurnalistams mokesčių srityje.
16. Garantuoti pilietines laisves. Konstituciškai uždrausti kištis valstybei į švietimo, sveikatos apsaugos ir šeimos instituto reikalus.
Gamta ir sveikata
17. Įstatymiškai įpareigoti technikos gamintojus padidinti galiojimo laiką 10 metų mažiausiai. Įpareigoti juos turėti atsargines dalis.
18. Taip greitai, kaip tik įmanoma, uždrausti plastikinės taros ir panašių pakuočių, teršiančių gamtą, gamybą ir apyvartą.
19. Apriboti farmacijos kampanijų įtaką sveikatos apsaugos sistemai. Surengti visaliaudinį suvažiavimą dėl sveikatos apsaugos reformos.
20. Žemės ūkis. Uždrausti GMO, pesticidus, kurie įtariami sukeliant vėžinius susirgimus ir endokrininės sistemos patologiją.
21. Iš naujo industrializuoti šalį, atsisakyti importo, kuris daro didžiausią žalą gamtai.
Geopolitika
22. Nedelsiant išeiti iš NATO. Įstatymiškai uždrausti naudoti Prancūzijos pajėgas agresijose.
23. Prancūzijos ir Afrikos santykiai. Nutraukti plėšikavimo politiką, karinį ir politinį kyšimąsi. Atimti iš diktatorių pinigus ir nuosavybę, kurią jie nesąžiningai įsigijo, ir atiduoti Afrikos liaudžiai. Nedelsiant grąžinti namo Prancūzijos pajėgas.
24. Sustabdyti imigrantų antplūdį – mes neturim lėšų nei juos priimti, nei integruoti. Šis antplūdis sukėlė mūsų šalyje gilią krizę, kuri kelia grėsmę mūsų išgyvenimui.
25. Užsienio politikoje – išskirtinė pagarba tarptautinei teisei ir pasirašytoms sutartims.

Ar Lietuvoje yra žmonių pajėgiančių paruošti tokią programą? Manau, jog taip. Ar Lietuvoje socialinė padėtis yra geresnė už Prancūzijos, kuri jau metai laiko kaip protestuoja? Tikrai ne.

Kokia galima Lietuvos „geltonųjų liemenių“ ateitis?

Lietuvos „geltonosios liemenės“ gali ir turi tapti gan plačiu socialiniu judėjimu, kuris apjungtų įvairias socialines grupes žmonių. Tiek besiruošiančius streikuoti mokytojus, tiek ir policijos pareigūnus.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ judėjimas gali formuotis aplink tris (pradžiai) kertinius klausimus:
1. Darbo atlygis. Jo augimas bei kasmetinis indeksavimas bent +3% negu tais metais augs infliacija.
2. Darbo sąlygos. Darbo dienos trumpinimas nuo 8 iki 6 valandų darbo dienos paliekant 8 valandų darbo užmokestį bei jį didinant atsižvelgiant į pirmu klausimu iškeltus reikalavimus.
3. Daugiau demokratijos. Leidimų panaikinimas norint surengti protestą.

Kategoriškai viešojoje erdvėje negalima minėti smurtinių veiksmų. Tuo labiau, jog jie neefektyvūs ir tik silpnintų potencialų judėjimą. Yra daug puikių nesmurtinio pasipriešinimo technologijų, kurios puikiai veikia. Tad rekomenduojama pradžiai susipažinti su Gene Sharp darbais.

 Gene Sharpas „Pilietinė gynyba“

2019 m. birželio 25 d., antradienis

Ką reiktų žinoti apie pensijų kaupimą?

 Palengva tiksi laikas iki lemiamo pasirinkimo dienos - birželio 30 - osios. Beje, lemiamas jis yra tik tiems kurie automatiškai prikabinti prie pensijų II pakopos kaupimo. Jeigu iki tos dienos nenutrauks pensijų kaupimo, tai vėliau nebegalės tą padaryti. Tačiau sustabdę, ateityje, kas tris metus iki kol asmeniui sukaks 40 metų, jis/ji vis bus automatiškai prijungiami prie pensijų kaupimo kuriame nors banke (kaupimo paslaugą teikiančią struktūrą galima keisti). Tad eiliniam piliečiui reikia būti budriam ir stebėti kas nuo jo algos vis nuskaičiuoja pinigus.

O nuskaičiuoti pasiruošusių driekiasi eilutė. Tiek bankai tiek ir įvairios tarpininkų firmelės, net susiriesdamos, suokia apie puikią senatvę jeigu pasirinksi jų siūlomą kaupimo paslaugą bei gąsdina visišku skurdu jei pilietis abejoja kaupimo nauda. O abejonių tikrai yra begalės. Pasinaudokime puikiu tinklapio vilniausmiestas.lt paskaičiavimu.

Kaip ilgalaikėje perspektyvoje atrodys kaupimas pensijų fonduose? Ekspertai sutaria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai jis nepertraukiamai trunka ne trumpiau nei 25–30 metų. Tarkime, asmeniui šiandien yra 35 metai. Jam iki pensijos – lygiai trisdešimt metų. Jo mėnesio alga į rankas – 500 eurų. Asmuo iki šiol jau turėjo pensijų kaupimo sutartį su bendrove, kuriai kiekvieną mėnesį pervesdavo po 2 proc. savo algos. Kaip atrodys jo alga ir įmokų dydis kitais metais – galima nesunkiai sužinoti skaičiuoklėje www.kiek.lt. Tad štai ką šiam asmeniui rodo skaičiuoklė. Per mėnesį jis nuo 537 eurų pensijų fondams skirs 3 proc. arba 24 eurus. Reiškia, jam liks 513 eurų. Po 30 metų pensijų fonde sukaupta suma sieks 8,6 tūkst. eurų. Tačiau prie šių lėšų dar reikėtų pridėti valstybės dovaną – 16,4 eurų per mėnesį. Su pagalba per 30 metų sukaupta suma sieks jau 14,5 tūkst.

O visas smagumas slypi tame, kad visi, sukaupę daugiau nei 10 tūkst. eurų, privalės įsigyti pensijų anuitetą. Kitaip tariant, išgryninti sukauptos sumos niekas neleis. Plius, teks sumokėti anuiteto tiekėjui, kuriuo nuo 2020 m. bus „Sodra“, vienkartinį mokestį, kad ši padalintų jūsų sukauptus nuo asmeninės algos pinigus į kasmėnesinius mokėjimus iki mirties. Tas sukauptų lėšų išdalijimas ir išmokėjimas kartą per mėnesį iki mirties ir vadinamas anuitetu. Yra du variantai, kaip atrodys tų 14,5 tūkst. paskirstymas įsigijus anuitetą (net jei neaiški žodžio reikšmė, jį įsigyti sukaupus daugiau nei 10 tūkst pensijų fonde bus privaloma). Pirmas jų – standartinis anuitetas, be garantuoto mokėjimo laikotarpio. Reiškia, pensija bus išmokama kiekvieną mėnesį iki asmens mirties. Šiandien sukaupusiam 14,5 tūkst eurų pensijų fonde sulaukus 65 metų asmeniui, pasirinkusiam standartinį anuitetą, kas mėnesį būtų išmokama 73,24 eurų pensija. Per metus jam būtų išmokėta 878,88 eurų suma. Norint panaudoti visus sukauptus pinigus, bent savo dalį, kuri siekia 8,6 tūkst. eurų, šiam žmogui reikėtų išgyventi bent 10 metų, iki 75-erių. Mirus anksčiau visos sukauptos lėšos liktų pensijų fondui, be teisės paveldėti artimiesiems.

Netinka paskutinė sąlyga – galima rinktis atidėtą anuitetą nuo 85 metų. Reiškia, bus mažesnė mėnesinė pensijos dalis, tačiau sukaupto likučio dalį po asmens mirties galės atsiimti jo vaikai, artimieji. Kaip tai atrodytų: asmuo nuo 65 m iki 85 m. gauna periodines išmokas iš sukauptų lėšų. Tiesa, ne visų – 15 proc. jų bus atidedama vėlesniam laikotarpiui, be teisės kam nors šią dalį paveldėti. Šie 15 proc. šiuo atveju sudarytų beveik 2,2 tūkst. eurų. Kasmėnesinė pensijų išmoka šiuo atveju siektų apie 53–60 eurus per mėnesį. Iki 85 metų asmuo panaudotų 12,7–14,4 tūkst. Eurų. Jeigu asmuo mirtų nesulaukęs 85 metų, jo sukauptų pensijų fonde lėšų likutį galėtų paveldėti artimieji. Išgyvenus ilgiau nei 85 metus asmeniui pensija būtų mokama iš tų atidėtų 15 proc.


Kabliukų šiame tekste yra daug, tačiau dauguma pensijų kaupimo pardavėjų akcentuoja tik aritmetinį paaugimą. Pvz: Moki 23 eurus+valstybės prideda 16.4 eu į mėnesį o štai sulaukęs 65 metų gausi 73.24 eu arba 53-60 eu į mėnesį (žiūrint kokį anuitetą pasirinksi). Vienu atžvilgiu gauni gauni apie 2.5 karto didesnį indėlį negu sumoki, o kitu - net tris kartus! Jėga! Lekiam kaupti ir mokam maksimalius procentus (3% yra maksimumas II pensijų pakopos fonde, minėtame pavyzdyje žmogus mokėjo 2%). Tačiau yra keli kabliukai kuriuo turime pastebėti:

1. Sulaukus 65 metų turėsi privalomai pirkti anuitetą.

 Jei asmuo II pakopos fonde bus sukaupęs iki 3.000 Eur, sulaukęs pensinio amžiaus jis galės rinktis periodines išmokas, anuitetą arba paprasčiausiai gauti visas lėšas vienu kartu. Sukaupus nuo 3.000 Eur iki 10.000 Eur, lėšos bus periodiškai išmokamos pačios pensijų bendrovės, taip pat galima rinktis ir anuitetą. Šiuo atveju suma bus paveldima – asmeniui mirus, likusi neišmokėta jos dalis atiteks teisėtiems paveldėtojams.

„Anuitetas yra privalomas sukaupus daugiau nei 10.000 Eur, tačiau yra ir viršutinė riba. Suma, viršijanti 60.000 Eur, dalyviui gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka“

Jei niekas nesikeis, standartiniam anuitetui būtų taikomi 2,5% kaštai nuo visos fonde sukauptos sumos, o atidėtajam – nuo maždaug 10–15% sukauptos sumos (nuo kurios sulaukus 85-erių metų ir bus mokamas anuitetas).  

Tai reiškia, kad, įsigyjant anuitetą, nuo 10.000 Eur būtų mokama 250 Eur, o nuo 60.000 Eur – jau 1.500 Eur. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, jis kainuotų nuo 25 iki 225 Eur. Nuo sukauptos didesnės nei 60.000 Eur sumos fondo dalyvis pirkti anuiteto nebeprivalo, t. y. tą sumą gali atgauti kaip vienkartinę išmoką. 

Renkantis anuitetą reikia būti labai atidžiu, nes tinkamai nepasirinkus bei nepaskaičiavus tavo sąžiningai mokėtus pinigus gali ir nusavinti.

Anuiteto formos, kurias galės rinktis pensijų fondų dalyviai, sukaupę daugiau nei 10.000 Eur, bus dvi: standartinis (kai lėšos nepaveldimos) arba atidėtasis, kuris yra paveldimas. Pensijų anuitetas – tai periodinės pensijos išmokos, mokamos iki gyvenimo pabaigos iš pensijų fonde sukauptų pinigų.

Standartinis anuitetas reiškia, kad už visą sukauptą sumą dalyvis gauna garantiją, kad „Sodra“ nuo pensijų fonde sukauptos sumos mokės jam periodines išmokas iki gyvenimo pabaigos kaip priedą prie senatvės pensijos. Sukaupta suma nėra paveldima – asmeniui mirus, išmokos baigiasi. 

Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, jam įsigyti skiriama apie 10–15% sukauptų lėšų. Didžioji jų dalis, 85–90%, lieka pensijų fonde. Šie pinigai toliau investuojami pagal konservatyvią turto išsaugojimo strategiją, o dalyviui pensijų bendrovė visą sumą išmoka periodinėmis išmokomis, kol jam sukanka 85 metai. Ši lėšų dalis išlieka asmens nuosavybė, todėl yra paveldima. 

Atidėtojo anuiteto atveju sukaupta suma paskirstoma į dvi dalis. 85–90% sukauptos sumos skiriama periodinių išmokų mokėjimui nuo pensijos amžiaus iki 85-erių. Ši pinigų dalis yra paveldima. Tačiau 10–15% sukauptos sumos skiriama atidėtojo anuiteto mokėjimui nuo 85-erių. Ši lėšų dalis nėra paveldima.

Atrodo, kad anuitetai nebus indeksuojami infliacijos dydžiu, kaip tai kasmet daroma su „Sodros“ pensijomis nuo 2018 m., siekiant išlaikyti senatvės išmokos perkamąją galią.  

„Remiantis Pensijų kaupimo įstatymu, anuitetai nebus indeksuojami. Indeksuojamos (bus kas 5 metai) nustatytos sumos, apibrėžiančios, nuo kada galima gauti vienkartinę, periodinę išmokas ar įsigyti anuitetą (t. y. 3.000, 10.000, 60.000 Eur). Kalbant apie konkrečias anuitetų išmokų sąlygas, jas apibrėžianti tvarka dar yra rengiama“, – komentavo Dalia Kolmatsui, „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovė.
2. Infliacija bei kiti politiniai/ekonominiai veiksniai.

Infliacija yra procentinis dydis, kuriuo padidėja prekių bei paslaugų krepšelio kainos. Galima sakyti, kad infliacija taipogi yra dydis, kuriuo nuvertėja pinigai, nes brangstant prekėms ir paslaugoms mažėja pinigų perkamoji galia. Pavyzdžiui, jei 9 metus laikytųsi 8 proc. metinė infliacija (visas rodiklis per šį laikotarpį sudarytų 100 proc.), tuomet po 9 devynerių metų už tą pačią sumą pinigų būtų galima nusipirkti per pus mažiau prekių nei laikotarpio pradžioje.

Lietuvoje infliacijos dydis yra kintantis reiškinys. Kiek jis augs kelių metų eigoje yra sudėtinga numatyti. Vis tik esame globalioje rinkoje, nuo jos priklausomi, tad kaupiami pinigai, jeigu tik jie nėra indeksuojami (o jie nėra) turi šansų nuvertėti.
* Šaltinis: Statistikos departamentas. Duomenys: vartotojų kainų pokyčiai, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. 
Šioje vietoje privačių pensijų fondų apologetai apeliuotų į tai, jog kaupiami pinigai yra investuojami ir taip gali tik augti o ne mažėti (t.y. augimas gali būti didesnis už infliacija). Kai kuriais atvejais jie gali būti teisūs. Pastaruosius 14 metų investicijų graža buvo apie 4% (aišku, kiekvienas pensijų kaupimo fondas turi atskirą savo istoriją, čia tik vidurkis), tačiau jau 2018 metais beveik visi pensijų fondai Lietuvoje turėjo minusinius metus. Tai reiškia, jog jie ne tik nekompensavo infliacijos suvalgomos pinigų vertės, bet net ir degino kasmėnesines įmokas. Priminsiu, jog niekas pensijų kaupimo fonduose esančių pinigų ne tik neindeksuoja, bet ir nedraužia nuo nesėkmingų investavimų. Pažiūrėkime ką rašo SEB bankas (jis pasirinktas atsitiktinai, taisyklės analogiškos ir kituose pensijų kaupimu užsiimančiose organizacijose):

Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau, negu būsite investavę.

Reziumė - pensijų kaupimas yra gan ilgas procesas galintis trukti net 30-40 metų. Dar prieš 30 metų buvome Sovietų Sąjungoje. Per 30 metų Lietuvoje pasikeitė tris valiutos (turim ketvirtą) bei ekonominė kryptis, tad tikėtis, jog visą laiką investicinė graža bus didesnė nei infliacija ir neištiks perprodukcijos ar finansų krizės yra nelogiška.

3. Administraciniai mokesčiai

Dažnai nutylimas toks nedidelis faktukas, jog bankai dar nuskaičiuoja ir administracinius mokesčius. Tiesa, tų mokesčių nuskaičiavimas labai chytras - bankai nuskaičiuoja tam tikrą procentinę dalį nuo visų pensijų fonduose esančių lėšų! Kaip tai atrodo ir kaip patikrinama, pripažinsiu, neturiu supratimo. Klausiau ir vienos banko darbuotojos, bet ji tik numykė. Tiesa, galim pasidžiaugti, jog tie mokesčiai palengva mažės.

Taikomi Pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto: 2019 m. – 0,8 proc., 2020 m. 0,65 proc., 2021 m. ir vėliau – 0,5 proc. per metus.

Nors ir sunku pasakyti konkrečią sumą kiek iš viso ar kiek kiekvienas atskirai susimoka bankams administracinių mokesčių į metus nuo savo būsimos pensijos, tačiau akivaizdu, kad bankai pelnu nesiskundžia :)

4. Prievartinis kaupimas kaip aukščiausia finansinės laisvės ir demokratijos forma.

Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negali būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai ši sutartis sudaryta pirmą kartą, todėl dalyvis turi teisę ją vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. II pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviai, sudarę pensijų kaupimo sutartį iki 2019 m., turi teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį tik iki 2019 m. birželio 30 d. Šių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į „Sodros“ biudžetą arba lieka nekaupiamos ankstesniame pensijų kaupimo fonde.

Kodėl žmogus ateityje negalės nutraukti pensijų kaupimo sutarties - niekaip nesuprantu.

Dar vienas įdomus niuansas, jog palengva bus keliamas asmens kaupimo (nurašymo nuo algos) procentas iki 3%.

Aišku, galima jau ir nuo šiandien kaupti 3%, bet 2023 metais, nori ar nenori, kaupsi mažiausiai 3% nuo savo mėnesinės algos.

Išvados

Pensijų kaupimo tema yra labai plati ir tikrai gan painoka. Ypač kai pirmą kartą bandai į tai gilintis. Daugelis žmonių dažniausiai nesiglina ir gyvena pagal tas taisykles kurias nustato bankas ir valstybė. Ar jie iš to išloš? Sunku pasakyti. Priklauso nuo daug faktorių, tačiau aš esu skeptiškas privačių pensijų fondų atžvilgiu ir pats susistabdžiau savo pensijų kaupimą. Kodėl?

Nors ir daugelis laidoja Sodra, tačiau, ironiška, bet vidutinė „Sodros“ pensija vidutiniškai augo apie 8% per metus. Kitaip tariant, pensijos augo dvigubai greičiau nei investicijos pensijų fonduose. 

Didžioji dalis mūsų pensijų, akivaizdu, vis tiek ateis iš Sodros, tad kyla klausimas, kam dar pervedinėti savo uždirbtus pinigus į privačias struktūras, kurios jais maitinsis? O gal juos pervesti į Sodrą ir taip didinti jos finansinį pajėgumą?

Antras klausimas, kodėl privačiuose pensijų fonduose kaupiamas žmonių lėšas remia valstybė? 2023 metais valstybė skirs 1.5% šalia žmogaus skiriamų 3% (tas 1.5% bus indeksuojamas, nes skaičiuojamas nuo tuomet šalyje esančios vidutinės algos). Kyla klausimas, kodėl tos lėšos nekeliauja į Sodrą? Kodėl remiami privatūs pensijų fondai nuo kurių privačios struktūros nurašo administracinius mokesčius, kurie neapsaugoti nuo nesėkmingų investicijų?

O gal čia kyšo finansinio kapitalo lobizmo ausytės?

II pensijų kaupimo fonde, per 15 metų, įvyko net 10 įvairiausių pakeitimų. Nėra jokių garantijų, jog reformos pasibaigs, tad kyla klausimas, kurlink jos nuves?

O gal tikslingiausia būtų likti prie I (sodros) ir III (savanoriško kaupimo privačiuose struktūrose) pakopų ir nebandyti prievarta paveikti žmones kaupti lėšas?

Kalbas apie demografines duobes, apie mirštančią pensijų sistemą galima palikti tiems kurie žiūri ir TIKI tuo ką rodo televizorius. Realiai, su dabartine technologine pažanga, galima išspręsti šiuos klausimus. Tačiau tai paliksiu ateities straipsniams.

O tuos eurus, kuriuos jums nurašo nuo algos ir perveda į privačius pensijų kaupimo fondus siūlyčiau panaudoti geriau - nusipirkti knygą, nueiti į teatrą ar skirti vaikų lavinimui.

Surinko ir gražiai aprašė:
Marius Jonaitis