2018 m. vasario 12 d., pirmadienis

Robotizacijos baubas ir demografija

Marius Jonaitis


Pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų apie gresiančią robotizaciją, kuri, kaip teigiama, masiškai sumažins darbo vietų skaičių ir taip milijonus paliks be darbo. Toks teiginys skamba grėsmingai ir tikrai norisi steigti naujųjų luditų judėjimą. Tačiau ar tos prognozės, nors ir rėžiamos ekspertų lūpomis, yra tikrai baisios?

Šiuo atveju nori pakomentuoti straipsnį pavadinimu „Ekspertai: robotizacija Vokietijoje gali palikti be darbo 3.4 mln. žmonių“.  Na, o visa ta tragedija žadama iki 2022 metų, kaip teigia
Federalinės informacinių technologijų, telekomunikacijų ir naujosios žiniasklaidos įmonių asociacijos (BITCOM) tyrimas. Naivus ir emocijų apimtas žmogus jau ruošis plakatą protestui prieš robotus. O gal ir pirks plaktuką, jog juo išdaužytų tas nelemtas technologijas. Na, bet mes pažvelkime giliau.

Vokietija, kaip ir likęs senasis pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Iki 2050 metų planuojama, jog Vokietijos gyventojų skaičius sumažės iki 70 milijonų o darbo rinka susitrauks iki 11 milijonų dirbančiųjų. Todėl kapitalas, jog Vokietija ir toliau išliktų konkurencinga, turi kelias išeitis:

a) Pereiti prie dalinės robotizacijos. Kas pakeltų našumą ir kompensuotų darbuotojų trūkumą. Tačiau toks procesas irgi turi savų trūkumų, kaip kad reikiamų specialistų, kurie mokės prižiūrėti ir dirbti daugiau žinių reikalaujantį darbą. Jau dabar dauguma įmonių, tiek Vokietijoje, tiek ir likusiame kapitalistiniame pasaulyje, skundžiasi kvalifikuotų darbuotojų stoka.

b) Įsivežti rezervinę kapitalo armiją - imigrantus. Jog Vokietijos pramonė liktų konkurencinga, jai reikia darbo jėgos. Pageidautina pigesnės nei vietinės. Todėl Merkel vykdoma „atvirų sienų“ politika nėra jau ir tokia kvaila bei naivi. Vis tik, kai tau už nugaros yra Vokietijos kapitalo reikalavimas duoti darbo jėgos, o iš kitos pusės senstanti Vokietijos visuomenė, kuri tikrai nenori prastinti savo pragyvenimo lygio ir pensijų. Na o dar trečia pusė yra dirbantieji. Jų skaičiui mažėjant, o pensininkų augant, natūralu, jog likusieji mokesčių mokėtojai mokės didesnius mokesčius. Savaime suprantama, kad taip jų pragyvenimo lygis kris. Todėl sienos veriasi. Pradžioje rytinėms ES kaimynėms, po to „pabėgeliams“ o dar prieš akis visa jūra pigios ukrainiečių darbo jėgos.

Žinoma, ne visi migrantai bus naudingi. Tačiau tas gyvosios masės kiekis papildo jei ne dabarties, tai bent ateities aruodus. Didelės valstybės (korporacijos - oligarchijos) mąsto dešimtmečius o gal ir šimtmečius į priekį. Migrantai palengva bus virškinami, integruojami. Jei ne dabartiniai, tai jų vaikai ir anūkai. Kai kurie atkris, bus deportuoti ar kapitalizmui ritantis į gilesnes krizes ir perėjus prie fašizmo - sunaikinti.

Na o likę išlaikys Vokietijos kapitalą konkurencingą o senstančius vokiečius - sočius.

Bet net ir „atvirų sienų“ politikos neužtenka, todėl vykdoma robotizacija, kuri neatims darbo vietas, o jas dalinai kompensuos (dėl dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo). Dar daugiau. Tikėtina, jog naujosios technologijos neatims o sukurs naujų darbo vietų. Kaip istorinė patirtis rodo, tai kiekvienas inovacijų diegimas ar pramonės patobulėjimas daro kokybinį šuolį ir sukuria naujas, anksčiau dar neegzistavusias darbo vietas. Puikus pavyzdys IT (informacinės technologijos), dabar tai atskiras užimtumo sektorius (dar gan gerai apmokamas) kuris kuria „dirbančiųjų aristokratiją“.

Todėl robotizacija ir inovacijos plėtosis. Jos vienas darbo vietas naikins, o kitas - kurs. Keis gamybos priemones ir kurs naują proletariatą (kuris dirbs su naujomis gamybos priemonėmis) ir liumpenproletariatą (kuris neišmoks dirbti su naujomis gamybos priemonėmis ir liks marginalijoje).

Greičiausiai didžioji masė liumpeno bus vadinamojo „Trečiojo pasaulio šalyse“ ir „rezervinėje kapitalo armijoje“ imigrantų pavidale.

Tačiau bet kuriuo atveju robotizacija yra neišvengiama kaip buvo neišvengiamas manufaktūrų nykimas ir fabrikų atsiradimas. Todėl geriau ne lieti graudžias ašaras o pamąstyti kaip technologijos gali dirbantiesiems sutrumpinti darbo laiką. Bei kaip naujų technologijų sukurto produktyvumo vaisiai turėtų atitekti žmonėms, o ne saujelei oligarchų, Štai tokie būtų ateities uždaviniai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą