Lietuvoje daug žmonių nemoka skaičiuoti. Galbūt todėl
Lietuvoje neegzistuoja profsąjungos, nes žmonės neįgalūs susiskaičiuoti kiek
laimėtų pinigų, būdami veikiančioje, jų interesus atstovaujančioje
organizacijoje? Bet šį kartą ne apie tai.
Daugelis klaidingai mano, jog 2% nuo BVP lygu 2% nuo
biudžeto
Lietuva (tiksliau jos valdžia) yra įpareigota/įsipareigojo
skirti 2% nuo savo BVP gynybai/krašto apsaugai. Kaip skebiama, šis tikslas
pavyko. Tačiau dauguma žmonių kažkodėl galvoja, jog tie du procentai nuo BVP ir
yra du procentai nuo biudžeto. T. y., suplaka BVP su biudžetu. O tai –
klaidingas požiūris.
Šiuo metu Lietuvos BVP yra apie 48 milijardai eurų. 2% nuo
jo yra 960 000 000 eu (960 milijonų eurų).
Tuo tarpu į Lietuvos biudžetą yra surinkta 9 562 963 000 eu
(9.5 milijardo eurų) pajamų + Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės
paramos lėšos – 1 982 356 000 eu (1.9 milijardo eurų). Iš viso biudžete yra 11
545 319 000 eu (11.5 milijardo eurų).
2020 metų biudžeto asignavimų projekto lėšos gynybai yra numatytos
tokios – 1 108 614 000 eu (1.1 milijardo eurų), t. y. viršijama 2% nuo BVP (man
vis dar mįslė prie ko tas BVP ir lėšos gynybai).
Planuojamas krašto apsaugos biudžetas. Lentelė iš „Verslo žinių“
2020 metų biudžeto numatytas asignavimas (išlaidos) yra 12
650 134 000 eu (12.6 milijardo eurų), kai pajamos (su ES parama) yra tik 11 545
319 000 eu (11.5 milijardo eurų), tad biudžetas deficitinis (minusinis) ir
reikės skolintis 1.1 milijardo eurų.
Lėšų dydis gynybai
Eikime prie gynybos. Lėšos gynybai bus skiriamos ne iš viso
biudžeto (11.5 milijardo eurų), bet iš 9,5 milijardo, nes ES parama yra
tikslinė ir nefigūruoja gynybos išlaidų dengimui. Tačiau 2020 metų biudžeto
asignavimuose yra numatyta 12 650 134 000 eu ir visi asignavimai suplakti į vieną
(švietimas, kultūra, gynyba), tad kyla klausimas – kiek iš viso bus
skolinamasi? Nes realių pajamų turime 9.5 milijardo eurų. Toliau – tik ES
parama ir skolintos lėšos.
Na, bet nusispjaunam ir skaičiuojame iš tų mistinių 12 650
134 000 eu, kuriuos neaišku kokie aitvarai suneš…
1 108 614 000 eu (1.1 milijardo eurų) bendrame biudžeto
išlaidų (12 650 134 000 eurų (12.6 milijardo eu)) fone yra beveik 8.8% viso
biudžeto.
Tačiau prisiminkime, jog yra dar ES lėšos, kurios
nefigūruoja karinio biudžeto eilutėse, tad iš 12 650 134 000 eu atimame ES
lėšas – 1 982 356 000 eu. Gauname 10,667,778,000 eu. Paimame šią sumą ir
numatytas gynybos išlaidas 2020 metams – 1 108 614 000 – ir jau gauname
apie 10,40% viso biudžeto. Tai daug ar mažai – kiekvienam gali atrodyti
skirtingai.
Reikia turėti omenyje, jog yra partijų pasirašytas
susitarimas, kuriame numatyta iki 2030 metų pasiekti gynybos finansavimą 2.5%
nuo biudžeto. Žiūrint į dabartinį kontekstą, tai gynybos biudžetas gautųsi jau
ne 960 000 000 eu (960 milijonų eurų), bet 1 200 000 000 eu (1.2 milijardo
eurų). Ne taip ir toli jau esame.
Savaime suprantama, kylant BVP, kyla ir sumos.
Turėtų būti pateikiami aiškūs skaičiai nuo biudžeto, o ne
BVP
Va tokie ir skaičiukai. Vieniems jie patinka, kitiems – ne.
Vieni kelia vienokius prioritetus, kiti – kitokius. Tiesiog, jog žmonės nebūtų
klaidinami, reikia rašyti tikslius skaičius ir procentus nuo biudžeto, o ne
BVP, kuris yra gan specifinis ekonominis matas.
Kas yra BVP? Tai ekonominis rodiklis, parodantis už kokią
vertę per tam tikrą laikotarpį šalyje buvo sukurta prekių ir paslaugų. Į
BVP skaičiavimą įeina viskas, nuo pagamintos produkcijos Lietuvoje iki
nekilnojamojo turto sandorių. Emigrantų į namus Lietuvoje persiųsti pinigai
irgi kelia BVP, nes už juos perkamos prekės, paslaugos ir t. t.
Pvz., portalas „Verslo žinios“ rašo, kad
„Anot Finansų ministerijos, prognozuojama, kad ES fondų
investicijos 2016–2020 m. laikotarpiu lems vidutiniškai 0,9 proc. punkto
didesnį metinį nominalaus BVP augimą.
Tad, jeigu ne ES investicijos, šiemet Lietuvos BVP
prognozuojamas augimas siektų ne apie 3%, bet maždaug 2%, arba nominaliai
beveik 450 mln. Eur mažiau.“
BVP augimas gali prisidėti prie biudžeto augimo. Nes
padidėjęs vartojimas atneša daugiau mokesčių PVM pavidalu (kaip ir
brangstančios prekių/paslaugų kainos atneša daugiau pinigų į biudžetą bei,
taipogi, didina BVP). Tačiau ne visada.
Todėl, norint pateikti realų vaizdą, reikia skaičiuoti iš
esamo biudžeto pajamų bei tos sumos, kuri bus pasiskolinta. Šiomis dienomis yra
svarstomas biudžeto projektas, tad skaičiai gali keistis. Tačiau vienas faktas
sunkiai keisis. Biudžeto pajamos yra 9.5 milijardo eurų. Toliau – ES parama ir
skolintos lėšos.
Visi nori daugiau pinigų, bet iš kur jų paimti?
Įvairių profesijų bei interesų grupių žmonės protestuoja
(ūkininkai, mokytojai, gaisrininkai ir t. t.). Tai visiškai normalu bei
teisėta. Visi nori daugiau pinigų. Tačiau kyla svarbiausias klausimas, iš kur
jų paimti ir nuo ko paimti?
Todėl atsiranda nauji mokesčiai bei naikinamos esamos
lengvatos. Pavyzdžiui, ūkininkams – dėl kuro, NPD lengvatos naikinimas uždirbantiems
daugiau nei 1160 eu į rankas (kas nėra tokie jau dideli pinigai, ypač, jeigu
dirba tik vyras keturių ir daugiau asmenų šeimoje).
Klibinti gynybos finansavimo didinimą (tik didinimą, o ne
mažinimą jau pasiekto) yra bandoma, bet labai nedrąsiai. Nes klausimas opus ir
daug kas bijo būti apšaukti valstybės priešais. Nors gynybos biudžetas, kaip ir
visi kiti biudžeto asignavimai, yra suformuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų,
tad diskutuoti galima ir reikia dėl visko.
Autorius: Marius Jonaitis
Tekstas buvo publikuotas 2019 metų lapkričio 26 dieną portale inforama.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą