Šiuolaikinis pasaulis matė ne vieną ekonominę krizę. Mus
nuolat ištinka periodinės kapitalistinės (perprodukcijos) krizės, buvo ir
finansinių, o dabar, panašu, jog turėsime virusinę ekonominę krizę.
Visi ankstesni faktoriai, sukeliantys krizę, veikia (tik gal
šį kartą perprodukciją galima išimti, nes žmonės šluoja tam tikras prekes), bet
prie jų prisideda naujas force majeure (įvykis, kurio
negalėjai numatyti), vardu koronavirusas.
Ši tema jau kuris laikas eskaluojama ir žmonės susibūrė į
dvi skirtingas puses – panikuotojus ir neigėjus. Visi turi savo argumentus,
kaip ir perspaudimus. Greičiausiai, tiesa yra kažkur per vidurį.
Šio straipsnio tikslas – parodyti, kaip koronavirusas
pagreitina naują pasaulinės ekonominės krizės atėjimą (kuris ir taip buvo
numatytas).
Jau nuo pat viruso pradžios sausio mėnesį, matėsi, jog jis
trikdys pasaulinę gamybos grandinę. Kinijoje stojo dalis fabrikų ir palengva
pasaulinė ekonomika pradėjo justi atskirų produktų ar jų detalių, kurias
importuodavo iš Kinijoje gamintų fabrikų, trūkumą.
Nors Kinija teigia suvaldžiusi epidemiją, tačiau reikės
laiko vėl užsikurti jų gamybos mašinai. O ekonomikai grįžti į pradinę padėtį
trukdo tolimesnis viruso ir jo sukelto poveikio žmonėms faktorius.
Virusas persimetė į Pietų Korėją, Japoniją, vėliau į Europą
ir JAV. Šalys imasi drastiškų priemonių bei karantino ir taip atsiranda tų
šalių ekonominis sąstingis.
Šį ketvirtadienį (2020 kovo 12 dieną) turime jau labai
rimtus ir globalius sprendimus. JAV uždraudė į jos teritoriją atskristi
lėktuvams iš Europos šalių (išskyrus D. Britaniją), savo tvarkaraščius
spenduoja NBA, Eurolyga, furbolo čempionatai. Italija jau kelinta diena
visiškame karantine (visa šalis). Lietuva juda link to nuo ateinančio
pirmadienio.
JAV ir Europos akcijų biržos smunka žemyn. Trumpo sprendimas
uždrausti į JAV įsileisti lėktuvus iš Europos, akimirksniu sukėlė milijardinius
nuostolius lėktuvų bendrovėms ir numušė jų akcijas žemyn.
Smunka turizmo ir aptarnavimo sektoriai. „Linava“ jau
teigia, jog užsakymų kiekis sumažėjo 50%, o dirbantys su Vokietijos apdirbamąja
pramone sako, jog smunka jų gaminamos produkcijos paklausa.
Kapitalistinėje ekonomikoje visi sektoriai, daugiau ar
mažiau, vieni su kitu susiję. Tad, jeigu dega vieni sektoriai, tai ugnis
persimeta ir į kitus. Todėl, jeigu ir toliau virusas vers visas šalis
karantinuotis, turėsime ekonominę krizę su masiniais atleidimais iš darbų bei
didelėmis socialinėmis ir politinėmis problemomis.
Netekę darbų žmonės paklius į labai nepatogią padėtį, nes
net 18% Lietuvos gyventojų visai neturi santaupų, o dar tiek pat turi tik
vienam mėnesiui. Žinant, jog daugelis jaunų žmonių gyvena lizinginiuose
būstuose, tai kiltų dar viena papildoma problema.
Kadangi bėdos po vieną nevaikšto ir viskas vyksta vienu
metu, tai reikia nepamiršti, jog Turkijos teritorijoje yra beveik 4 milijonai
pabėgelių, kuriuos Turkijos valdžia naudoja kaip savo spaudimo ginklą Europos
sąjungai. Jeigu tuos žmones turkams pavyks išstumti į Europą, turėsime dar
vieną bėdų puokštę.
Tad, mielieji, greičiausiai mūsų laukia įdomūs, neramūs ir
sudėtingi mėnesiai. Tikėkimės, jog su tuo virusu bus susidorota kiek įmanoma
greičiau. Nes kuo ilgiau tai tempsis ir kuo daugiau šalių karantinuosis, tuo
sunkesnė bus ateinanti ekonominė krizė.
Autorius Marius Jonaitis
Rašyta 2020 metų kovo 12 dieną portalui inforama.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą