Šiomis dienomis Lietuvos vyriausybė ir Seimas pritarė
galimybei pakelti šių metų grynojo skolinimosi limitą nuo 904,6 mln. iki
5,401 mlrd. eurų, taip pat nustatyti naują valstybės garantijų limitą
paskoloms, būtinoms ekstremalių situacijų paveiktos ekonomikos skatinimui ir
likvidumui didinti.
Vyriausybė teigia ieškanti kur pigiau galima būtų
pasiskolinti.
Lenkijos vyriausybė formuoja 47 milijardų eurų vertės
„antikrizinį skydą“, kurį naudos kompensacijoms tiek verslui, tiek ir
dirbantiesiems (kompensuos nesumokamus atlyginimus ir t. t.).
Europos centrinis bankas (ECB) pranešė apie 750 milijardų
dolerių vertės ekonomikos skatinimo programą.
Na, o JAV žengia dar toliau – planuoja tiesiog išdalinti
gyventojams su mažesnėmis pajamomis 500 milijardų dolerių. Nuo kokio dydžio
pajamų bus pretenduojama į išmoką – dar neaišku. Bet tikėtina, jog į ne daugiau
nei 75 000 dolerių vienam iš suaugusiųjų į metus. Planuojama, kad vienas
suaugęs šeimos narys gautų vienkartinę 1000, o vaikas – 500 dolerių išmoką.
JAV administracija taip pat planuoja, be kita ko, skirti 300
mlrd. JAV dolerių mažosioms įmonėms, kad jos galėtų toliau mokėti atlyginimus
savo darbuotojams.
Kas čia vyksta? Staiga pasaulis tapo socialistinis ir
susirūpino paprastais žmogeliais? Ne, tiesiog gelbėjama egzistuojanti
kapitalistinė sistema.
Lietuviško feisbuko erdvėje, po žinia, jog Lietuvos valstybė
planuoja kompensuoti dalį dirbančiųjų atlygio (aišku, dalį algos reikės ir
pačiam verslininkui savo darbuotojui sumokėti), atsirado pasipiktinusių, kad iš
ko savininkas mokės, jeigu stoja bizniukas. Tačiau tie besipiktinantys smulkūs
verslininkai nepamąsto esminio dalyko. Jeigu nebus kompensuojamos dirbančiųjų
žmonių pajamos, tai tik laiko klausimas kada visa sistema patirs bankrotą,
vartojimas smuks ir tie jų versliukai (nevisi, bet dauguma) smagiai bankrutuos.
Todėl mokėti, kad ir dalį algos, verslui apsimoka labiau negu nemokėti visai.
Vietinis „smulkus graibštukas“ viarslinykas (ypač
Lietuvoje) nėra labai išmintingas ir mąsto tik čia ir dabar kategorijomis.
Tačiau aukštesnėse korporacijose sėdi kiek protingesni žmonės (net ir mūsų
Vyriausybeje, arba bent jau juos kažkas paprotina) ir supranta, jog dabartinėje
situacijoje reikia atidaryti „pinigų malūną“, jog vartojimas nekristų.
Kritantis vartojimas automatiškai vestų prie perprodukcijos
krizės. Sandėliai pilni – perkančiųjų mažai. Tai vestų prie masinių darbuotojų
atleidimų, kas vėl mažintų vartojimą ir vestų prie dar didesnių darbuotojų
atleidinėjimų.
Automatiškai iškiltų problemos su lizinginiu būstų
ir/ar automobilių ar šiaip kokių rakandų atsiskaitymu.
Todėl visi bandymai rinką „užlieti“ pinigais tėra
elementarus bandymas nustumti nuo savęs recesiją (lotyniškai
reiškia „atsitraukimas“). Labai mandras žodis, kuriuo pakeičia
labai jau tiesmuką krizės sąvoką. Gryni pinigai paleidžiami tam, jog išvengtų socialinių
bei politinių neramumų bei išsaugotų stambų kapitalą bei pačią kapitalistinę
santvarką.
Trumpuoju periodu tai tikrai padės ir sušvelnins ateinantį
smūgį. Tačiau neaišku kiek laiko truks antivirusiniai karantinai (į kuriuos
dauguma žmonių žiūri lengvabūdiškai ir taip tik didina problemą). Jeigu truks 3
mėnesius, kas yra realus scenarijus, žiūrint iš tam tikrų judesių, tada reikės
dar daugiau pinigų. O tada jau neaišku ar neprasidės dar didesnio masto
infliacija (pinigų nuvertėjimas).
Prekinė sistema bei jos pasireiškimas per vartojimą yra
esminė dabar vyraujančios kapitalistinės ekonomikos Alfa ir Omega (Posakis
kilo iš Biblijos: „Aš esu alfa ir omega, pirmasis ir paskutinis“ (Apokalipsė,
1, 10)).
Vartojimas, kaip monetarinis prekių įsigyjimas, yra svarbus
ne tik, kad egzistuotų visos dabar esančios įmonės ir įmonėlės, bet ir tam, jog
į biudžetą susirinktų pinigai.
Daugelis žmonių nelabai supranta, jog esminis mokestis Lietuvoje yra PVM
(pridėtinės vertės mokestis) kurį mes visi kasdien sumokame, kai perkame kokią
prekę ar paslaugą.
2020 metų biudžetui buvo numatyta surinkti 4,149 mlrd. eurų
gyventojų pajamų mokesčio. Žinant, jog planuojamas 2020 metų biudžetas
buvo 11,545 mlrd. eurų (su ES parama. Be jos 9.5 milijardo), tai akivaizdu, kad
gyventojų vartojimas šalyje yra gyvybiškai svarbus Lietuvos biudžetui. Kitaip
atsiranda skylės, kurias bet kokiu atveju tektų lopytis skolinantis.
Ironiška, bet net ir kainų kilimas yra naudingas Lietuvos
biudžetui, nes taip daugiau surenkama PVM mokesčio (bent jau tikėtina, kad
daugiau surinks), todėl, nors premjeras Skvernelis garsiai bara keliančius
kainas prekybininkus, bet nesiima konkrečių veiksmų, kad juos pažaboti. Negi
kąsi sau į uodegą?
Tad grynųjų pinigų dalinimas ar kitoks įliejimas į rinką yra
logiškas žingsnis iš kapitalo pusės. Naudingas (bent jau einamuoju laikotarpiu)
ir žmonėms, nes bus galima pragyventi ir savo mokesčius susimokėti.
Aišku, labai svarbu už kokią palūkanų normą bus paskolinti
tie pinigai, kaip jie bus skirstomi bei įsisavinami. Tačiau jie išlaikys
sistemos stabilumą. Bent jau kurį laiką.
Straipsnis rašytas 2020 metų Kovo 19 dieną portalui Inforama.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą