Spąstai jaunam idealistui.

Asociatyvinė nuotrauka:)

Pastebėjau kiek netikėtą diskusiją Tapino įkurtoje „Laisvės TV“ platformoje. Dalyvavo Adomas Bužinskas, buvęs Jaunujų Konservatorių lygos pirmininkas o dabar Vilniaus tarybos narys bei Vytautas Vyšniauskas, Vilniaus universiteto filosofijos magistrantas, Pro Patria aktyvistas. Laidą vedė Liudas Dapkus, buvęs Lietuvos Ryto redaktorius.

Iš pažiūros Vyšniauskas ir Bužinskas atstovauja skirtingas Lietuvas, skirtingas sėkmės istorijas. Vienas sėkmingai įsiliejo į vieną didžiausių Lietuvos partijų, daro politinę karjerą, aplink jį irgi panašūs žmonės. Kitas, marginalaus judėjimo narys, iš mažo miestelio, nėra jo aplinkoje įtakingų žmonių kurie tinkamai pasuktų jo politinę karjerą. Lyg ir absoliučiai skirtingi žmonės.

Abu nuoširdūs. Adomui viskas atrodo gerai, nes ir jam gerai. Jo aplinkos žmonėms irgi gerai, todėl jis nuoširdžiai nesupranta tų kuriems negerai. Kažkas su jais netvarkoje, jais gali pasinaudoti Lietuvai priešiškos jėgos. Tą patį globėjišku tonu patvirtino ir laidos vedantysis. Jaunuolis ginasi, teisinasi, jam nesmagu būti įrašomam prie marginalų ir priešiškų Lietuvai, nes jis toks nėra. Jokiais būdais nenori tokiu būti.

Vytautas nuoširdus. Labai primena mane kai tapau politiškai aktyvus. Stojau į Tautininkų sąjungą, į šaulius. Buvau pilnas patriotinio entuziazmo, pagarbos vėliavai ir noro savo veiksmais pagerinti mūsų šalies kasdienybę. Man, taip pat kaip ir Vytautui, plekšnojo per petį ir pagyras žarstė signatarai. Žavėjosi mano kalbomis (tiesa, tokio eterio kaip Vytautas niekada nebuvau gavęs).

Aišku, kuo labiau pereidinėjau prie rimtesnių klausimų, tuo retėjo giriančių eilės. Retės ir Vytautui, jeigu jis iki galo liks nuoširdus ir kapstys giliau. Jei atitrūks nuo jį žemyn traukiančių realybės jausmą pametusių diedukų. Bet grįžkim prie video.

Vytautas ir Adomas yra skirtingo kapitalizmo atstovai. Bužinskas yra globalios, kosmopolitinės, neoliberalios krypties atstovas. Kodėl? Nes dabar taip naudinga jo klasės asmenims. Keisis bendra kryptis - keisis ir jo pažiūros. Tuo tarpu Vyšniauskas atstovauja protautinę/nacionalinę buržuazijos pusę (nors realiai mąstant jis dar pats neindentifikuoja savęs prie kažko, o elgiasi nuoširdžiai, taip kaip jam atrodo). Abi pusės turi tą patį tėvą - kapitalizmą. Tačiau yra skirtingi ir vienas kitą neigiantys broliai. Vytautas atstovauja praeitą etapą o Adomas dabartinį - vyraujantį.

Adomas yra protingesnis ir sėkmingesnis. Aplink jį finansai, galimybė ir laikmečio dvasia. Jis savimi pasitiki, triumfuoja bei puola. Bando, su vedančiojo pagalbą, atvęsti į protą paklydėlį. Vytautas nuoširdus, pateikia statistiską, remiasi Juozaičio ir Radžvilo mintimis (jo įtaka akivaizdi) ir dėl to pralaimi. Pralaimi, nes remiasi Sąjūdžio pralaimėtojų negatyvu. Faktai fiksuojami teisingai, daug minčių neblogų, tačiau viskas piešiama niūriai ir nerodomas pozityvus kelias, kurį, remiantis jų ideologija, galima pasiekti. Šioje vietoje Bužinskas ir kiti juos sumala, nes jų požiūris siūlo pozityvą. Nors ir ne visada realų.

Tuo tarpu Vyšniauskas teisinasi: „Kolūkiai blogai, Vakarai gerai, išvykę į užsienį nėra vergai, jie vergautų ir Lietuvoje jeigu tik truputį daugiau pamokėtų... “ ir kitas kapituliuojantis bullshit. Galutiniame variante, net gavo pagyrų, jog nėra toks radikalus. Toks patapšnojantis per žandą gestas (iš senų filmų apie italų mafija) „good kid“.

Nežinau kas Vytautą ruošė laidai. O gal ir niekas to nedarė, nes į politinę veiklą nežiūri rimtai. Tačiau iš radikalią realybę pranašaujančio jaunuolio jiems pavyko padaryti besiteisinantį mandagų berniuką. Gal močiutėms ir patiks, bet ar čia ta auditorija? Pliusą jis gaus tik dėl to, jog moderatorius buvo akivaizdžiai šališkas (neprofesionalu), o Adomas arogantiškas ir didesnei dabartinės visuomenės daliai, nelabai suprantamas.

O Vyšniauskas turėjo suprasti, arba jam patarti, jog šioje laidoje yra tik dėl to, kad savo kalboje, kuri tapo labai populiari ir palaikoma, jis pasakė tiesą. Pats yra jaunas, nuoširdus, todėl tapo pavojingas. Jį puola. Todėl atėjęs į laidą turėjo pulti ir jis. Mandagiai, besiremdamas faktais, tačiau ne teisintis o atakuoti ir kaltinti. Paneigti dabartinę realybę ir siūlyti kitą - teisingesnę.

Tačiau to negalėjo padaryti, nes vadovaujasi buržuaziniais mitais bei sąmonę. Todėl jam sunku įvardinti tikrąsias blogybių priežastis, nes tada nebūtų „ne toks ir radikalus“ pasak Bužinsko. Taptų radikaliu, nepageidaujamu, priešu, tačiau teisiu ir dar labiau pavojingesniu.

Kokį kelią Vytautas pasirinks - jo reikalas. Jeigu norės normalaus palaikymo ar patarimo - galės drąsiai man rašyti. Nors ir nebėra mano facebook drauguose (anksčiau buvo), tačiau aš nesu pagiežingas:) Teisingesnė Lietuva yra svarbiau negu myliu-nemyliu, noriu- nenoriu.

Parašė: Marius Jonaitis

Be teorijos - kaip tamsoje be šviesos

Gintaras Lunskis ir Antanas Andziulis

 Prieš kelias savaites, Kazimiero Juraičio vaizdo kanale, aptikau diskusiją pavadinimu „ Kapitalizmas, socializmas ar kažkas lietuviško? Pressjazz studija. 2018 04 16“.

Bežiūrėdamas supratau, jog ramiai pažiūrėti nepavyks, tad surašiau kai kurias pastabas tame video kalbantiems asmenims.

Pirmiausiai šie puikūs vyrai šneka apie dvi skirtingas ekonomines - socialines (o tuo pačiu ir politines) formacijas (kapitalizmą bei socializmą), tačiau nežino/nesusitaria dėl sąvokų ir terminologijos. Todėl, elementariai, susikalbėjimas yra neišvengiamas.

Antra, jeigu norima suprasti kapitalizmą, o tai dabar vyraujanti ekonominė - socialinė (o tuo pačiu ir politinė) sistema, o po to ir socializmą (kuris dialektiškai susijęs su kapitalizmu), na, tiesiog neišvengiamai reikia skaityti Marksą.

Aišku, galima bandyti kapstytis po po tokius politinės ekonomikos mokslininkus kaip Rikardą ar Smitą, tačiau, nenorint sugaišti daug laiko yra rekomenduojama eiti tiesiai prie Markso su Engelsu, nes tai labiau moksliškai pagrįsta ir išsamesnė/teisingesnė teorija.

Vyrai ginčijasi kas yra privatinė nuosavybė. Atsakau, privati nuosavybė yra ta, kurios pagrindu galima gauti pelną, t.y. gamybos priemonės. Žemė, fabrikai, technika bei kiti mechanizmai ar daiktai, kurių pagrindu galima eksploatuoti kito žmogaus darbo jėgą, tai yra privatinė nuosavybė  Socializme ją reikia suvisuomeninti ir jos pagalba sukurtus turtus skirti liaudies gerovei.

Asmeninė nuosavybė yra žmogaus asmeninės paskirties daiktai (rūbai, butas, automobilis ir t.t.) bei tai ką pats susikuri arba įsigyji naudodamas savo darbom jėgą (fizinę ar protine),

tačiau neeksploatuodamos kito. Prano marškiniai yra jo asmeninė nuosavybė, nes, spėju, jis juos įsigyjo pardavęs savo darbo jėgą. Asmeninės nuosavybės nusavinti negalima, nes tai būtų vagystė ir žmogaus apiplėšimas.

Dabar apie patį kapitalizmą. Jis atsirado ir gyvavo ne tik gamyboje. Kapitalizmas be produkto virtimo preke, kurią pardavus galima gausinti savo pelną, neturi jokios prasmės. Nes neneš pelną. Todėl kapitalizmas iš principo negali gyvuoti tik gamyboje nesuprekinus produkcijos.

Toliau Pranas daro klaidą vertindamas kapitalizmą Lietuvoje ir Vakaruose (arba Skandinavijoje). Nepamirškim, jog kapitalistinių šalių centrai VISADA gyvens geriau nei periferiją. Na o mes esam kapitalistinio pasaulio periferija, didesnių jo žaidėjų kolonija bei pigios darbo jėgos eksportuotoja.

Išnaudojimas ir gyvenimo lygio kritimas egzistuoja ir Vakaruose, tiesiog  ten, kaip kapitalizmo širdyje, vardan šventos ramybės, paliktas kiek aukštesnis gyvenimo standartas. Galima kiek brangiau parduoti savo darbo jėgą. Tačiau tendencija Vakaruose irgi veda link didesnio atotrūkio ir pragyvenimo lygio kritimo.

Kalbant apie Rusiją, tai Gintaras neteisus teigdamas, jog Rusija yra išeitis mums. Keliant šį teiginį reiktų pirmiausiai suprasti apie KOKIĄ Rusiją mes kalbame. Jeigu kalbame apie sovietų Rusija, tai dar galimas būtų sutikti. Jeigu kalbame apie kapitalistinę ir oligarchinę Rusiją, kokia ji yra dabar, tai nieko gero iš to nebus. Koks man arba kitam lietuviui skirtumas, jog vietoje plėšikaujančio Vakariečio čia plėšikaus rusas?

Vyrai susiginčijo dėl fašizmo ir nacionalsocializmo. Tarp jų yra tam tikrų skirtumų. Nacionalsocializmas nuolat pabrėždavo rasinę teoriją, vokiečių tautos išskirtinumą. Tuo tarpu Italijos fašizmas daugiau akcentavosi į naujosios Romos imperijos reankarnacija. Bet kuriuo atveju, tos dvi srovės, buvo kapitalizmo reakcija į socializmo plitimą. Ne veltui jos atsirado, nes tiek Vokietija tiek ir Italija, tik per plauką netapo raudonomis.

Visada nusijuokiu kai Antanas panaudoja „luomų sąveikos“ terminą. Tipo turi būti įvairovė bei draugystė (aka status ąuo išlaikymas?) tarp vilko ir ėriuko? Antanai, ar nori būti sąveikoje su žudiku? Su apsivogusiais liberalais ar kitais Lietuvos naikintojais? Su kapitalistu, kuris moka minimalią algą darbininkui o sau perka prašmatnią vilą? Kaip gali būti sąveika tarp žmonių kurie turi absoliučiai skirtingus interesus ir siekius? Klasių kova vyko ir vyks kol egzistuos netolygus visuomeninio turto pasiskirstymas. Ir marksistų nereikia kaltinti, jog jie veda klasių kovą. Ne, jie atvirkščiai veda link beklasės visuomenės, kurioje nebus eksploatatoriaus.

Beje, pats skirstymasis į luomus yra feodalinės visuomenės reiškinys. Tai mes, vietoje to, jog išaugtume kapitalizmo marškinėlius ir eitume toliau turime ristis iki feodalizmo? :)

O dėl lygybės. Niekur neteigiama, kad lygybė  turi būti dirbtina. Be abejo, žmonės skirtingi, tad visada bus ir skirtingas jų statusas visuomenėje. Tiesiog socialistinėje visuomenėje žmonių vertinimas skirsis totaliai. Ne pagal jų turimus daiktinius turtus, o pagal jų indėlį į visuomeninio gerbūvio augimą, kultūros ir mokslo pažangą bei t.t.

Marksizmas skelbia lygybę, paskirstant visuomeniniu darbu sukurtus produktus. Ir laisvę nuo išnaudojimo. Argi tai nėra puikios idėjos?

Gero vakaro, ir tikiuosi, jog kitose diskusijose būsit atsižvelgę į mano kuklias ir draugiškas pastabas :)