„Geltonosios liemenės“ Lietuvoje: būti ar pūti?

Tekstas buvo publikuotas portale inforama.lt

Turbūt jau daugelis žmonių žino apie „geltonųjų liemenių“ neformalų judėjimą Prancūzijoje. Šis protesto judėjimas jau tuoj skaičiuos vienerius metus.

Pirmoji Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ protesto akcija įvyko 2018 metų lapkričio 17 dieną, po to, kai peticija prieš kuro kainų pakėlimą surinko daugiau nei milijoną parašų. Į protestą (kelių blokadą) žmonės buvo pakviesti per Facebook. Taip ir prasidėjo turbūt didžiausias šių laikų liaudies protestas Europoje. Jis vyksta iki dabar.

„Geltonųjų liemenių“ užuomazgos Lietuvoje

Reikia paminėti, jog „geltonųjų liemenių“ idėja paplito už Prancūzijos ribų. Vienokį ar kitokį tokios pakraipos protestą bandė įgyvendinti gal dvidešimtyje valstybių. Lietuva irgi bando neatsilikti.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ Facebook grupė įkurta dar 2018 metų gruodžio 11 dieną, bet pirmuosius aktyvumo ženklus pradėjo rodyti tik šių metų spalį.

Pripažinsiu, kad grupės veiklą stebėjau su nuostaba ir dideliu skepticizmu. Grupė išaugo iki 5000+ narių. Nevyko jokių aiškių siūlymų, o tik kvailoki pasisakymai apie smurtą, molotovo kokteilius bei riaušes.

Nieko nuostabaus, jog grupės administratorius sulaukė policijos vizito (kaip pats teigė) ir labai greitai nurimo. Perdavė grupę kitam žmogui, o jis ją užslaptino ir išjungė nuo galimybės diskutuoti.

Kaip BNS sakė Vilniaus policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, reaguodama į pranešimus, kvietusius į protestą prie Seimo antradienį, 16 val., policija įspėjo du asmenis.

„Policija stebi socialinius tinklus, pareigūnai matė tą įrašą, rado to renginio organizatorius ir oficialiai įteikė jiems įspėjimą, kadangi planuojamas renginys nederintas laikantis visų teisės aktų – nei su savivaldybe, nei su policija“, – BNS sakė policijos atstovė.

Ypač įdomiai skamba toks teiginys: „Pasak Policijos departamento, asmenys įspėti „dėl neleistino, priešingo visuomenės interesams elgesio“.“

Tad tema ar funkcionuos vienos ar kitos formos geltonųjų liemenių judėjimas Lietuvoje, pakibo ore.

Pokštas ar žaidimas?

Tiesa, reikia paminėti, jog spalio 15 dieną turėjo vykti protestas prie Seimo, į kurį nebuvo gauta leidimo (o gal jo ir neprašė?) ir jis patyrė fiasko. Į jį atvyko gal 15 žmonių. Vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Stebint tokį žaidimą protestais Lietuvoje kirba tik dvi mintys. Arba protestuoti linkę tik nemąstantys žmonės, kurie daro viską, jog nepavyktų. Arba čia kažkoks internetinių „trolių“ žaidimas/pokštas.

Rašyti viešai apie smurtą yra kvaila. Lietuvos internetinė erdvė atidžiai stebima jėgos struktūrų. Tuo tarpu teismai patenkina net 96% prokurorų užklausų dėl telefoninių pokalbių pasiklausymų. Pvz., 2014 metais tokių prašymų buvo 10 272.

Reikia turėti omenyje, jog tie 10 000 iš tiesų tampa daug didesniu skaičiumi, nes pasiklausomas žmogus, tikėtina, bendrauja ne su vienu asmeniu. Tad pasiklausomų asmenų skaičius stipriai išsipučia.

Prancūzų reikalavimai

Kliūna ir nesugebėjimas aiškiai formuluoti reikalavimus. Pavyzdžiui, Prancūzijos „geltonosios liemenės“, nors ir pradėjo savo protestą kaip atsaką į kylančius mokesčius bei kuro kainas, vėliau suformavo gan plačią programą. Pateikiu jų reikalavimų sąrašą:

 „Geltonųjų liemenių“ reikalavimai

Ekonomika ir darbas
1. Sušaukti visaliaudinį susirinkimą mokesčių reformos klausimu. Įstatymais uždrausti mokesčius, viršijančius 25 proc. piliečio turto.
2. Nedelsiant padidinti 40 proc. minimalią algą, pensijas ir pragyvenimo minimumą.
3. Nedelsiant sukurti naujas darbo vietas sveikatos apsaugos, švietimo, visuomeninio transporto, teisėtvarkos ir t.t. srityse, kad būtų užtikrintas reikiamas visų infrastruktūrų funkcionavimas.
4. Nedelsiant pradėti 5 milijonų nebrangių būsto vienetų statybą, tokiu būdu sumažinant nuomos kainas, hipoteką ir sukuriant darbo vietas statybos srityje. Griežtai bausti merijas ir apskrities administracijas, kurios palieka benamius po atviru dangumi.
5. Sumažinti bankų dydį ir padalinti bankų monopolijas, tuo pačiu apsaugoti finansinį sektorių nuo krizės. Uždrausti bankams su indėliais spekuliuoti biržose. Uždrausti „gelbėti“ nelikvidžius bankus mokesčių mokėtojų pinigais.
6. Anuliuoti vidaus skolą kaip fikciją. Tokios skolos nėra, ji jau buvo išmokėta daugybę kartų iš eilės.
Politika
7. Su liaudies parama perrašyti Konstituciją įtvirtinant joje visišką liaudies valdžią. Įteisinti bendrus referendumus, kurie kyla liaudies iniciatyva.
8. Uždrausti lobizmą ir įtakos schemas. Iki gyvos galvos uždrausti žmonėms, turintiems teistumą, užimti rinkimines pareigybes. Uždrausti užimti kelias rinkimines pareigybes tuo pačiu metu.
9. Frexit. Išeiti iš ES, sugrąžinti mūsų politinį, finansinį ir ekonominį suverenitetą (tokia buvo žmonių valia 2005 m. referendume). Atkurti mūsų valiutą, išeinant iš Lisabonos sutarties. Vien tai mums sutaupys 50 milijardų eurų per metus.
10. Sustabdyti bėgimą nuo mokesčių. Grąžinti 80 milijardų eurų, kuriuos 40 stambiausių kompanijų skolingos valstybei, kuri neskuba pareikalauti jų atgal.
11. Nedelsiant sustabdyti tolesnę privatizaciją ir grąžinti valstybinėn nuosavybėn privatizuotą turtą: oro uostus, geležinkelius, autostradas, stovėjimo aikšteles…
12. Nedelsiant pašalinti iš kelių radarus ir stop-kameras. Jie nesustabdo eismo įvykių ir yra ne kas kita, kaip paslėptas mokestis.
13. Nacionalinė švietimo sistema – pašalinti ideologiją iš švietimo ir kritiškai peržiūrėti destruktyvias ir diskredituotas mokymo metodikas.
14. Teisingumo srityje – padidinti biudžetą keturis kartus. Įrašyti įstatymuose didžiausią galimą laukimo laiką atliekant juridines procedūras. Supaprastinti teismų sistemą. Padaryti teisingumą nemokamu ir visiems prieinamu.
15. Žiniasklaida. Padalinti žiniasklaidos monopolijas, pašalinti favoritizmą tarp žiniasklaidos ir politikų. Padaryti žiniasklaidą visiems prieinama ir garantuoti nuomonių įvairovę. Uždrausti redaktoriaus propagandą. Nutraukti žiniasklaidos subsidijavimą – 2 milijardai per metus. Nutraukti nuolaidžiavimą žurnalistams mokesčių srityje.
16. Garantuoti pilietines laisves. Konstituciškai uždrausti kištis valstybei į švietimo, sveikatos apsaugos ir šeimos instituto reikalus.
Gamta ir sveikata
17. Įstatymiškai įpareigoti technikos gamintojus padidinti galiojimo laiką 10 metų mažiausiai. Įpareigoti juos turėti atsargines dalis.
18. Taip greitai, kaip tik įmanoma, uždrausti plastikinės taros ir panašių pakuočių, teršiančių gamtą, gamybą ir apyvartą.
19. Apriboti farmacijos kampanijų įtaką sveikatos apsaugos sistemai. Surengti visaliaudinį suvažiavimą dėl sveikatos apsaugos reformos.
20. Žemės ūkis. Uždrausti GMO, pesticidus, kurie įtariami sukeliant vėžinius susirgimus ir endokrininės sistemos patologiją.
21. Iš naujo industrializuoti šalį, atsisakyti importo, kuris daro didžiausią žalą gamtai.
Geopolitika
22. Nedelsiant išeiti iš NATO. Įstatymiškai uždrausti naudoti Prancūzijos pajėgas agresijose.
23. Prancūzijos ir Afrikos santykiai. Nutraukti plėšikavimo politiką, karinį ir politinį kyšimąsi. Atimti iš diktatorių pinigus ir nuosavybę, kurią jie nesąžiningai įsigijo, ir atiduoti Afrikos liaudžiai. Nedelsiant grąžinti namo Prancūzijos pajėgas.
24. Sustabdyti imigrantų antplūdį – mes neturim lėšų nei juos priimti, nei integruoti. Šis antplūdis sukėlė mūsų šalyje gilią krizę, kuri kelia grėsmę mūsų išgyvenimui.
25. Užsienio politikoje – išskirtinė pagarba tarptautinei teisei ir pasirašytoms sutartims.

Ar Lietuvoje yra žmonių pajėgiančių paruošti tokią programą? Manau, jog taip. Ar Lietuvoje socialinė padėtis yra geresnė už Prancūzijos, kuri jau metai laiko kaip protestuoja? Tikrai ne.

Kokia galima Lietuvos „geltonųjų liemenių“ ateitis?

Lietuvos „geltonosios liemenės“ gali ir turi tapti gan plačiu socialiniu judėjimu, kuris apjungtų įvairias socialines grupes žmonių. Tiek besiruošiančius streikuoti mokytojus, tiek ir policijos pareigūnus.

Lietuvos „geltonųjų liemenių“ judėjimas gali formuotis aplink tris (pradžiai) kertinius klausimus:
1. Darbo atlygis. Jo augimas bei kasmetinis indeksavimas bent +3% negu tais metais augs infliacija.
2. Darbo sąlygos. Darbo dienos trumpinimas nuo 8 iki 6 valandų darbo dienos paliekant 8 valandų darbo užmokestį bei jį didinant atsižvelgiant į pirmu klausimu iškeltus reikalavimus.
3. Daugiau demokratijos. Leidimų panaikinimas norint surengti protestą.

Kategoriškai viešojoje erdvėje negalima minėti smurtinių veiksmų. Tuo labiau, jog jie neefektyvūs ir tik silpnintų potencialų judėjimą. Yra daug puikių nesmurtinio pasipriešinimo technologijų, kurios puikiai veikia. Tad rekomenduojama pradžiai susipažinti su Gene Sharp darbais.

 Gene Sharpas „Pilietinė gynyba“

Protestuojantys Vakarai (Prancūzija ir Vokietija)

Geležinkeliečių streikas Prancūzijoje

„Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – sakė 56 metų keleivė Aziza Fleris.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/streikai-prancuzijoje-sukele-chaosa/263020
© Lietuvos žinios

„Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – sakė 56 metų keleivė Aziza Fleris.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/streikai-prancuzijoje-sukele-chaosa/263020
© Lietuvos žinios

„Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – sakė 56 metų keleivė Aziza Fleris. „Šį rytą tikrai buvau pozityviai nusiteikusi, bet dabar ... Reikėjo matyti, kas nutiko traukinyje. Kai kurie žmonės pasijuto blogai, moterys verkė. Vaikai. Tai nenormalu“, – pridūrė ji.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/Pasaulis/streikai-prancuzijoje-sukele-chaosa/263020
© Lietuvos žinios

„Tai tikrai katastrofiška. Kažką reikia daryti, mes esame aukos, nieko nepadarėme. Mums reikia važiuoti į darbą, kaip ir visiems kitiems“, – sakė 56 metų keleivė Aziza Fleris. „Šį rytą tikrai buvau pozityviai nusiteikusi, bet dabar ... Reikėjo matyti, kas nutiko traukinyje. Kai kurie žmonės pasijuto blogai, moterys verkė. Vaikai. Tai nenormalu“, – pridūrė ji.

Šios ašaringos ir smulkiaburžuazinės raudos (ak, kokie nedori tie streikuotojai, nepagalvojo apie pozityvios ponios Fleris nuotaikos išsaugojimą!) fone prasidėjo Prancūzijos geležinkelio darbuotojų streikas. Jį organizuoja Prancūzijos valstybinių geležinkelių (SNCF) profsąjunga.

 

Reikia paminėti, jog tai nėra vienas didžiulis ir visaapimantis streikas. Ne, tai daug streikų, kurie, planuojama, turėtų tęstis iki 3 mėnesių. Tai yra, profsąjungos streikuos po dvi dienas iš penkių kiekvieną savaitę. Pavyzdžiui prieš savaitę (balandžio trečią dieną) vykusio streiko metu važinėjo tik apie 12% traukinių. Natūralu, jog tai buvo gan skausminga priemonė.

Planuojama, jog streikai vyks tarp balandžio ir birželio mėnesio. Iš viso 36 dienas. Palies apie 4.5 milijono žmonių ir kainuos apie 720 milijonų eurų.

Streikuoti taip pat pasirengę šiukšlių išvėžėjai, elektros ir energetikos sektoriaus darbuotojai. Prie jų prisijungė ir Prancūzijos avialinijų „Air France“ darbuotojai. Na, o studentai blokuoja universitetų miestelius taip protestuodami prieš planus pradėti atrankas į valstybinius universitetus.

Šiuo metu valstybinės Prancūzijos geležinkelių kompanijos darbuotojai turi nemažai privilegijų: automatinį kasmetinį atlyginimo augimą, ankstyvą išėjimą į pensiją, garantiją nebūti atleistam, nemokamus bilietus šeimų nariams ir kitas. Turbūt dažnam tautiečiui tai nesuvokiamos lengvatos, tačiau normaliai dirbanti profesinė sąjunga ir turi siekti bei pasiekti tokių rezultatų.

Prezidento Macrono vyriausybė siekia atsisakyti išskirtinių sąlygų SNCF darbuotojams, sudarant naujas darbo sutartis, kurios nesiskirtų nuo kitų sektorių darbuotojų. Tolimesnis prezidento tikslas – 2023-aisiais liberalizuoti sektorių ir atverti jį konkurencijos sąlygoms, kaip to reikalauja ES. Iš esmės -  pasiruošimas geležinkelių privatizacijai.

Beje, jeigu manote, kad tai tik Prancūzijos bėda, tai labai klystate. Lietuvoje šis procesas jau seniai įsibėgėjęs. Cituoju: „Nuo šių metų (2017, informacija paskelbta 2017.09.14) pra­džios darbuotojų skai­čius valstybės valdomos AB „Lie­tu­vos geležinkeliai“ (LG) grupėje sumažėjo be­veik dešimtadaliu (1082 darbuotojais). Gele­žinkelininkus vienijanti pro­fesinė sąjunga vadovams dėl pertvarkos priekaištų neturi.“

Bet grįžkime prie Prancūzijos.


E. Macrono vyriausybė sako, kad globalizuota ir vis labiau automatizuojama šiandienos ekonomika teikia pirmenybę lankstesnei darbo jėgai. Be to, Europos Sąjungos taisyklės reikalauja, kad visos narės atvertų valstybinius geležinkelius konkurencijai, tad Prancūzijos vyriausybė įrodinėja, kad dėl darbuotojų specialaus statuso SNCF bus prastesnėje padėtyje nei potencialūs privatūs konkurentai. 

Įdomi susisiekimo ministrės Elisabeth Borne taktika. Ji teigia, jog dabartiniai geležinkelio darbuotojai išsaugotų turimas sąlygas. Neva tai, naujas planas skirtas naujiems darbuotojams. Ką tai reiškia? Tiesiog elementarus dirbančiųjų skaldymas. Vieni, kurie labiau organizuoti, gauna kažkiek privilegijų ir tampa/išlieka „Darbininkų aristokratija“, t.y. nusiperkama dalinė ramybė kapitalui. Idant darbuotojai neapsivienytų o tik kiekviena grupė saugotų savo turimas privilegijas. Ar ši taktika suveiks Prancūzijoje? Iš dalies ji veikia iš anksčiau, ne veltui geležinkeliečiai turi tokias sąlygas. Nes geležinkeliai, ir tik jie, yra ir dar labai ilgai bus pagrindinė priemonė pervežti kapitalui ir iš dalies darbo jėgai.

Todėl bet koks geležinkelių darbo sutrikimas yra peilis kapitalui. Todėl geležinkelių darbuotojai yra, bent jau Prancūzijoje, „Darbininkų aristokratijos“ atstovai. O dabar yra kėsinamasi į jų išskirtinį vaidmenį darbo jėgos pardavimo procese. Tad bus ypač įdomu stebėti ar p. Borne taktika suveiks. Ar pas juos likusi tik asmeninė ar yra dar ir klasinės sąmonės.

Na, o kapitalo (ir jo marionečių) interesas čia aiškus:
a) Panaikinti sunkiai iškovotas, šiuo atveju geležinkelio darbuotojų, darbo sąlygas;
b) Atverti kelią į tas struktūras pigiai darbo jėgai iš kitų šalių, kuri dirbs už mažiau, tačiau džiaugsis, kad uždirbs daugiau negu savo gimtinėse;
c) Tuo pačiu pakirs geležinkelių profsąjungos jėgą. Suskaldys ir padarys mažas, neįtakingas o gal ir kišenines;
d) Tada geležinkeliai bus paruošti privatizavimui kaip gardus kasnelis;
e) Žmonėms kils paslaugų kainos (D.Britanijos pavyzdys).

Ar prancūzai atsilaikys? Sunku pasakyti. Pasak buržuazinės spaudos, tai dabartinį protestą teigiamai vertina 46% visuomenės. Teigiama, jog tai mažesnis palaikymas nei anksčiau. Prancūzijos profesines sąjungos vienija tik 11% dirbančiųjų. Labai maži skaičiai. Blogai, jog streikas nėra ištisinis - be laisvų dienų - o tik sąlyginis. Na, bet ne mums čia aborigenams iš Šiaurės Rytų krašto mokinti. Prancūzai bent jau tokį rezultatą pasiekia.

Dar vertėtų atkreipti dėmesį į panašų veiksmą Vokietijoje. Šiandien (balandžio 10 dieną) prasidėjo Vokietijos avialinijų streikas. Lygiagrečiai pradėjo protestuoti bei streikuoti ir kitos viešojo sektoriaus grupės. Jos reikalauja, jog 2,3 milijonams to sektoriaus darbuotojų atlyginimai kiltų 6%, mažiausiai 200 eu. Daugiau apie streikų bangą Vokietijoje galite perskaityti čia.

Įdomu, jeigu 6% yra, tarkim, 200 eu, tai tų darbuotojų algos siekia mažiausiai 3300-3400 eu. Atrodytų, kaip ir neblogai, ko čia tie vokiečiai nerimsta? Paklaustų tūlas lietuvis kasydamasis pakaušį. Tačiau vokiečiai, jų profsąjungos, suvokia, jog yra toks reiškinys kaip infliacija kuri suvalgo jų turimų algų vertę, todėl, jeigu nuolat nereikalausi atitinkamo algų kylimo, tai tų dirbančiųjų perkamoji ir vartojamoji galia menks. Arba liaudiškai tariant - biednės.

Todėl, visame pasaulyje, kur dar gaji klasinė o ne prekariatinė sąmonė, vyksta kova dėl savo gyvenimo standarto, bent jau, išlaikymo. Ta kova sunki, nes rimtesnių socialistinių valstybių, kurios būtų pajėgios padėti tiek finansiškai, tiek savo būvimo faktu, nėra. Tikėtina, jog artimiausiu metu situacija nekis. Todėl tenka kovoti remiantis vidiniais ištekliais. Ta kova vyksta visur, ne tik Vakaruose. Atidžiau paieškojus galima rasti ne tik kovos ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis (streikais), bet ir kovinėmis (Azija, P. Amerika).

O kas vyksta Lietuvoje? Manau situacija puikiai  detalizuoja šios dienos straipsnio „Verslo žinių“ portale pavadinimas - „Lietuvoje darbuotojo atleidimas atpigo – pagalšį rodiklį šalis tapo vidutiniokė“. Protestai dėl to nevyksta. Kaip ir nebuvo ėjimo Va Bank prieš naująjį darbo kodeksą. Liūdna, tačiau klasinė sąmonė Lietuvoje dar/jau embriono stadijoje. Bėgimas į užsienį, ten kiek brangiau parduoti savo darbo jėgą, gali būti išeitis, tačiau trumpalaikė. Kaip jau pastebėjote iš šio teksto, ten situacija irgi nestabili. Vietiniai dirbantieji turi kruvinais nagais kovoti už status quo išlaikymą. Būtent, kalbu apie išlaikymą o ne pagerinimą. Nėra jokių garantijų, jog gyvenimo kokybė ten nekris. Todėl kova už teisę būti žmogumi turi būti pradedama ten kur gyvenam ir dirbam.

Na ir pabaigai noriu pacituoti trumpą atkarpėlę iš naujojo darbo kodekso. Vis tik jame, bent jau kol kas, yra dalelė vilties. Priklauso kaip mes išmoksime tuo pasinaudoti. Cituoju: „Streikas – kraštutinė priemonė ginti savo teises. Dabar tokia galimybė supaprastinta: norint paskelbti streiką, reikia gauti ketvirtadalio profsąjungos narių sutikimą. Anksčiau buvo būtina, kad streikui pritartų daugiau profsąjungos narių. O įspėjamajam streikui surengti nereikia rinkti jokių profsąjungos narių parašų. Pakanka profsąjungos viduje, su vadovybe, sutarti, kad toks bus, ir jį paskelbti. Pagrindinė priežastis streikui skelbti – darbdavio atsisakymas dalyvauti derybose su darbuotojais, vadinasi, vengimas susitarti“.
Daugiau apie tai galite paskaityti čia. 

Ačiū, jog skaitėte. Jei patiko - dalinkitės.
Norintys kontaktuoti rašykite: mariusjonaitis1984@gmail.com